- Esate garsus ir už Lietuvos ir Rusijos ribų. Ar dažnai tenka būti nepažįstamose kompanijose? – „Izvestija“ paklausė V.Romanovo.
- Neseniai buvo tokia situacija viename iš užmiesčio susitikimų, kuriame buvo daug britų. Susipažinau su vienu šios šalies parlamentaru. Ir kai jis sužinojo, su kuo sėdi, paaiškėjo, jog vyras yra škotas ir pamišęs dėl futbolo. Kai mane pristatė, jis pamiršo visą politinį etiketą. Vyras 50 kartų atsispaudė nuo žemės – kad tik padarytų man įspūdį. Įrodinėjo, kad škotai myli futbolą, ir, nežiūrint į amžių, visada yra geros sportinės formos. Persistengė – kitą dieną jis atsidūrė ligoninėje.
- Istorijos apie jus jau apaugo legendomis. Visi jau žino, kad tarnavote Murmanske sukriošusiame povandeniniame laive, o kai tapote turtingas, šį laivą nusipirkote. Ar turite nerealizuotų jaunystės svajonių?
- Noriu nuskristi į kosmosą.
- Juokaujate. Juk jums 65 metai...
- Tokiais dalykais nejuokaujama. Dabar aš esu puikios sportinės formos. Žaidžiu krepšinį, lankau šokius. Bet, gaila, dabar nėra tiek pinigų, kad galėčiau skristi į kosmosą.
- Nežiūrint į verslo pasiekimus ir norą skristi į kosmosą, jūs išgarsėjote kaip futbolo magnatas. Komandų turėjote tiek, kad niekas tiksliai nežino jų skaičiaus. Tai įvaizdžio dalis?
- Vieni herojais būna buitiniuose dalykuose, kiti – darbe. Aš pirkau futbolo komandas. Garsusis keliautojas Magelanas paliko savo pėdsaką istorijoje, aš noriu palikti savo. Noriu, kad sakytų: Vladimiras Romanovas ne be reikalo gyveno.
- Jūs esate legendinio Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas, tačiau visi jus žino kaip futbolo magnatą.
- Aš nuo 16 metų dirbau. Ir visą gyvenimą mane lydėjo sportas. Gimnastika, boksas, krosą bėgiojau. Aš net miesto pirmenybėse bėgau. Tada ir supratau, ką reiškia žmonių gyvenime sportas. Ir kai pradėjau dirbti, svajojau sugrįžti į sportą ir pasukti į tinkamą kelią. Gaila, bet dabartinis sportas jau senokai tapo šou bizniu. Ir dažnai labai gaila tam leisti pinigus. Tačiau tenka taikytis su tuo...
- Suderinote šokius su krepšiniu – atradote žaidimą šokkrepšinį. Tai labiau šou nei sportas?
- Jei jūs rimtai šoktumėte, suprastumėte, kad tai daug energijos reikalaujantis sportas. Ir krūviai ne ką mažesni nei krepšinyje. O šokkrepšinis – galimybė suderinti du malonumus. Ir esmė paprasta – po vieno ar kito šokio elemento reikia mesti į krepšį.
- Įdomi idėja. Tačiau Lietuvoje dėl to esate sutinkamas priešiškai. Sakykite, Lietuvoje jūsų nemėgsta todėl, kad jūs rusas ir Kauno „Žalgirio“ savininkas?
- Aš jau aiškinau, kad dabartinis sportas tapo šou bizniu. Aš nuvykau į Škotiją, įsigijau futbolo komandą. Maniau, kad ten nėra viso to „popso“. Bet – ne. Visur tas pats. Jokios demokratijos. Visur teisėjai ima pinigus iš dviejų komandų, o nori teisėjauti teisingai. Škotijoje arbitrai turi mylėti „Rangers“ ar „Celtic“ komandas. Kitu atveju karjeros nepadarysi ir iš žemesnių lygų neprasimuši. Tačiau pakeisti situacijos neįmanoma.
Tu pradedi kovoti, o didelė sistemos mašina tave sulaužo. Kai tik pasakiau, kad „Hearts“ ekipą valdo mafija, ant manęs pradėjo slinkti „banga“. Jei tik bandai laužyti šį šou biznį, visi stoja prieš tave. Ir vietoj tobulėjimo galimybės, turi kovoti su visa sistema.
- Bet yra ir malonių dalykų – pilnos tribūnos „Žalgirio“ arenoje.
- Ir čia viskas aukštyn kojomis. Mes laimime, o vietoj sveikinimų sulaukiame priekaištų, kad maudomės aukse. Nors „Hearts“ ekipos biudžetas buvo 10 kartų mažesnis nei „Celtic“. Taip ir su krepšiniu Lietuvoje. Viskas tas pats. Mes su Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda esame istoriniai konkurentai. Taip visada buvo lietuviškame krepšinyje. Tačiau vietoj mūsų dvikovos, dabar skaičiuojama, kas turi daugiau pinigų, o ne kas geriau žaidžia. Nors abiejų ekipų biudžetai beveik lygūs – 25 milijonai. Ir tai šou verslo kova, o ne sportas.
- Jūs romantikas. Kam reikalingas švarus sportas?
- Ar būčiau visą savo kapitalą kišęs į sportą, jei neturėčiau pelno? Aš noriu sulaužyti tą sporto sistemą. Tai neįmanoma, tačiau kažkas turėjo pradėti. Kitą vertus, dabar apie mane yra sukurtas ir ne vienas mitas. Ir kvailiu vadina, ir savimyla.
- Turėjote galimybę viską pakeisti, kai buvote daugelio Lietuvos futbolo komandų savininkas.
- Tai dar vienas mitas. Man nepriklausė visos komandos. Man iš 10 čempionate dalyvavusių klubų priklausė dvi ekipos ir dar trys – kartu su partneriais. Iš viso penki klubai. Viską vienu rankos mostu nepakeisi.
- Kam penkiems klubams vienas savininkas?
- Visos rimtos komandos turi savo piramidę. Ir Maskvos „Spartak“, ir Kijevo „Dinamo“. Lietuvos komandoms neįmanoma varžytis su šiais grandais. Aš bandžiau padaryti taip, kad būtų bent padorus atsakas. Stačiau piramidę. Buvo galimybė įsigyti „Liverpool“. Įsivaizduojate, kokios būtų atsivėrusios galimybės Lietuvos futbolininkams! Klubo kainos klausimas – 200 milijonų svarų sterlingų. Atvirai kalbant, aš tuomet išsigandau. Liverpulio komandą norėjau nusipirkti su partneriais iš Rusijos, tačiau jie paskutinę minutę persigalvojo ir sandoris neįvyko. Manęs už tai pradėjo nemėgti Škotijoje, tad nutariau savarankiškai nepirkti Liverpulio ekipos.
- Bendrai kolekcijai jums trūksta tik ledo ritulio komandos. KHL lyga būtų patenkinta.
- Mes apie tai net kalbėjomės su KHL prezidentu Aleksandru Medvedevu. Bet Lietuvoje tai neįmanoma. Sportas – tai valstybės industrija. Federacija nusiima grietinėlę, o sportą vysto valstybė. Ledo rituliui Lietuvoje nėra pamato ir pinigų tiek nesurinksiu. Viską aš išleidau futbolui.
- Krepšinis Lietuvoje – rimta nacionalinė idėja...
- Visi Lietuvoje žino, kas yra krepšinis. Tačiau situacija tokia, kad visi lietuviai žaidėjai yra išsimėtę po pasaulį. Niekas nenori žaisti namie. Aš nutariau visus geriausius lietuvius surinkti į vieną komandą. Norėjau geriausią Lietuvos žvaigždę – Šarūną Jasikevičių sugrąžinti į Lietuvą. Bet jam pasiūlė pareigas klube pasibaigus karjerai ir mes nesusitarėme. Tačiau atvyko broliai Lavrinovičiai, Kaukėnas. Ir dabar pirmasis CSKA pralaimėjimas. Žmonės yra susižavėję.
- Išeina taip, jog rusas kovoja dėl Lietuvos nacionalinės idėjos?
- Nesąmonė. Kas pasakė, kad rusai ir lietuviai – skirtingi žmonės? Visais laikais tai buvo viena tauta. Tik kunigaikščiai skirtingi. Bizantija ir mongolai suskaldė vieną šalį į tris dalis... Ir tada atsitiko taip, jog rusai atskirai, lietuviai – atskirai. Po to įsimaišė religija, politika – dabar jau skirtingos šalys. Tačiau žmonės – tie patys......
