„Žalgirio“ naujokas: „Nė sekundę nesuabejojau, kad pasirinkau ne tą komandą“

– Kaip vertini savo pasirodymą pirmose rungtynėse?

– Atsižvelgus į tai, kad tai buvo pirmos rungtynės naujoje komandoje, naujoje aplinkoje, naujame mieste po dviejų savaičių įtempto treniruočių grafiko, manau, jog įvertinčiau teigiamai. Gaila, kad nepavyko iškovoti pergalės, bei tuo pačiu nepasinaudoti dviem puikiomis progomis debiutuoti įvarčiu. Bet.. bus dar tų progų ir tų įvarčių (šypsosi).

– Ar labai jautėsi, kad tarpusavio ryšys su komandos draugais dar labai mažas?

– Nepasakyčiau. Nors ir žaidėme pirmą kartą, susižaidimas buvo. Aišku, minimalus, bet buvo. Tiesą sakant, į tai kol kas nelabai kreipiu dėmesio. Man svarbiau koncentruotis į savo fizinį pasiruošimą. Komandiniam žaidimui reikia laiko ir galiu užtikrtinti, kad sezono metu tokių klausimų užduoti nereiks.

– Mantas Kuklys šiandien nepasinaudojo, turbūt, penkiomis progomis. Kaip jį nubaudėte?

– O, taip, Mantas šiandien turėjo tikrai nemažai galimybių pelnyti įvartį ir tikrai ne visomis pasinaudojo, bet svarbiausia, kad jis buvo labai labai aktyvus. Reikia įvertinti tai, kad Mantas į starto sudėtį buvo įtrauktas paskutinę akimirką, kai prieš rungtynes apšilimo metu traumą patyrė Artūras Žulpa. Kitas dalykas, neabejoju, kad oficialiose rungtynėse Mantas tokias progas tikrai realizuos. Be to, savo įvartį šiandien jis įmušė.

– Ką po rungtynių sakė treneris? Liko patenkintas ar nelabai?

– Pokalbis buvo trumpas – treneris rekomendavo neliūdėti dėl to, jog pergalė išsprūdo paskutinėmis minutėmis.

– Paruošiamajame laikotarpyje nuovargis pasijunta gerokai anksčiau nei sezono metu. Kada pajutai „pompą“?

– Iki rungtynių pabaigos likus dvidešimčiai minučių, pajutau, kad sunku. Tuomet labai pasijautė fizinio pasirengimo trūkumas. Bet juk tai normalu. Tiek aš, tiek komandos draugai turime dar daug laiko, kad kovo pradžioje būtumėm pasiruošę žaisti šimtu procentų.

– „Žalgiris“ treniruojasi kelias savaites. Ar pagalvojai, kad galbūt pasirinkai ne tą komandą?

– „Žalgirio“ klube esu dvi savaites, lygiai tiek pat gyvenu naujame mieste. Galiu patikinti, kad nei sekundei, nesuabejojau, jog pasirinkau ne tą komandą. Čia norėjau būti, todėl labai džiaugiuosi, kad čia esu.

– Iki „Žalgirio“ Vilnius tau buvo tamsus miškas. Spėjai su juo susidraugauti?

– Teisybė, Vilnių pažįstu minimaliai. Niekada anksčiau jame negyvenau. Taip, čia buvau daug kartų, bet mano vizitai visada būdavo vienadieniai. Po truputį bandau įsiminti ir pažinti Vilnių, bet suprantu, kad normaliam pažinimui, prireiks šiek tiek laiko.

– Kas šiuo laikotarpiu tau sunkiausia?

– Šiuo metu sunkiausia yra tai, kad po sunkių, alinančių treniruočių norisi tik pailsėti. Šiuo metu mano gyvenimą sudaro šventa trejybė: maistas, poilsis ir miegas.

– O dabar persikelkim į šių metų rudenį, kai žaisit paskutinįjį čempionato turą. Kodėl „Žalgiris“, o ne „Ekranas“, „Sūduva“ ar dar kas nors turėtų tapti čempionu?

– Tikrai nenuvertinu nei vienos komandos. Staigmenų galime sulaukti iš daug ko, pavyzdžiui, iš „Atlanto“. Tikrai tikiu, kad ši komanda šiemet gali būti įdomi. Ta pati „Kruoja“ – prisiminkite, kiek taškų atėmė iš visų lyderių. Galiu pasakyti tik tiek, kad pergalei pasiekti kartais užteks šimto procentų atsidavimo, o kartais prireiks ir dar daugiau. Aišku, jei reiktų spėti prizinį trejetą, tai nedvejodamas įvardinčiau „Žalgirį“, „Ekraną“ ir „Sūduvą“. Iššūkiui mes pasiruošę, patikėkit. O kaip bus iš tikrųjų, pamatysime lapkričio mėnesį.