Kaip praneša LLRF, susitikime dalyvavo P.Nausėda, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, LTOK generalinis sekretorius Vytautas Zubernis, LTOK Vykdomojo komiteto narė Vida Vencienė, LLRF generalinis sekretorius Valdas Škadauskas.
„Mūsų neprašė apibrėžti dabartinės ledo ritulio padėties. Tuo džiaugiamės. Mūsų buvo paklausta, kokius keliame tikslus. Mes pasakėme, jog tai olimpinės žaidynės 2022 metais, – pasakojo P.Nausėda. – Visiems tai labai patiko. O situaciją apibrėžėme labai paprastai: finansinė situacija yra minusinė.“
Pasak P.Nausėdos, olimpinio komiteto atstovai, išgirdę tikslą pakliūti į olimpines žaidynes, suteikė visą informaciją apie finansinę pagalbą olimpinėms sporto šakoms. „Šiandien kalbėjome apie ledo ritulio galimybes, pakalbėjome, kuria kryptimi turėtume dirbti, pasitarėme dėl bendradarbiavimo, – trumpai rytinį pokalbį apibūdino LLRF prezidentas. – Sulaukėme kvietimų veikti viena kryptimi.“
Paklaustas, kokie turėtų būti žengti pirmieji žingsniai 2022 metų žiemos olimpinių žaidynių link, P.Nausėda nė kiek nesutriko: „Pirmieji žingsniai jau žengiami – struktūrinės permainos. Tai jau įvykdėme. Šiuo metu jau rengiame programas, remdamiesi moksliniais tyrimais.“
Savo ruožtu LTOK Vykdomojo komiteto narė, vyriausioji referentė žiemos sporto šakoms V.Vencienė teigė tikinti, jog Lietuvos ledo ritulininkai gali pasirodyti 2022 metų olimpinėse žaidynėse. „Jeigu LLRF būtų iškėlusi tikslą patekti į 2014 metų olimpines žaidynes, sakyčiau, kad tai nerealu, tačiau 2022 metai – viskas bus kitaip, tikiuosi, jau nebus ekonominio sunkmečio, – kalbėjo V.Vencienė. – Žinome, kad auga gražus ir talentingas jaunimas.“
Pasak jos, žavi tai, kad LLRF kuria realius planus. „Svarbu, kad naujai atėję žmonės nekalba apie tai, kad viskas bus padaryta per metus ar kelerius“, – teigė V.Vencienė.
