Čikagoje augalai apšildo tris milijonus kvadratinių pėdų stogų. Vėjo, vandens ir biokuro energija sudaro penktadalį visos miesto energijos. Be to, pernai Čikagos meras paskelbė vieną ambicingiausių šalies projektų, kaip pažaboti šiltnamių efektą sukeliančių dujų emisijas, skelbia MSNBC.com.
„Turime galimybę save pristatyti kaip parkų, ežerų ir aplinką gerbiantį miestą“, – tvirtina judėjimo „Čikaga 2016” atstovas Patrickas Sandusky. „Ekologija – vienas stipriausių Čikagos pasiūlymo elementų“.
Pareiškime rengti olimpiadą, kuris buvo paviešintas mėnesio pradžioje, organizatoriai žada surengi „žaliai mėlynas“ žaidynes be anglies dioksido. Pagrindiniai žaidynių renginiai vyktų šalia parkų supamo Mičigano ežero. Čikagos olimpiada skatintų ekologišką gyvenimo būdą.
Organizatoriai tvirtina, jog žaidynes aptarnaujančios transporto priemonės būtų varomos aplinkos beveik neteršiančiu kuru bei elektra. Renginiuose būtų naudojama atsinaujinančių šaltinių energija. Sporto kompleksai būtų rengiami pagal visus „žalių“ pastatų standartus ir turėtų sklandžiai įsikomponuoti į aplinką.
Kiti dėl teisės rengti 2016-ųjų olimpiadą kovojantys miestai – Madridas, Rio de Žaneiras ir Tokijas – Tarptautinį Olimpinį Komitetą taip pat bando suvilioti ekologinėmis idėjomis.
Madridas žada skatinti žmones važinėti dviračiais. Rio de Žaneiras gretimuose miškuose ketina pasodinti tris milijonus medžių ir taip susikauti su žalingomis emisijomis. Tokijas tvirtina surengsiantis žaidynes be šiukšlių.
Nors komitetas į tokius pasiūlymus be abejonės atsižvelgs, kur kas didesnį svorį turės miestų pasiūla atletams, oficialiems asmenims ir žiniasklaidai. Bene svarbiausias veiksnys bus žaidynėms skirtas biudžetas, įsitikinęs A.D.Grazieris, vienas pagrindinių Atlantos Olimpiados organizatorių.
Čikagoje augalai apšildo tris milijonus kvadratinių pėdų stogų. Vėjo, vandens ir biokuro energija sudaro penktadalį visos miesto energijos.
Tikslas – tapti žaliausiu miestu
Nepriklausomai nuo to, ar Čikagai bus patikėta teisė rengti žaidynes, meras Richardas M. Daley teigia ir toliau sieksiantis įgyvendinti seniai sumanytą tikslą – paversti Čikagą žaliausiu miestu Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Kai inicijavau medžių sodinimo akciją, visi mane kaltino pinigų švaistymu“, – Daley tvirtino interviu miesto rotušėje metu. „Kai pradėjome žalių stogų programą, visi buvo nepatenkinti ir klausė, kam to reikia“.
Žalių stogų programa, kuria siekiama apšildyti pastatus ir sulėtinti audrų vandens nutekėjimą, buvo pradėta prieš dešimt metų ir šiandien yra taikoma daugelyje šalies vietų.
Miestas pasodino tūkstančius medžių ir pakelės augalų, nutiesė 140 mylių dviračių takų ir nuolat pildo hibridinių autobusų parką.
Rugsėjo mėnesį miesto valdžia pasiryžo iki 2020-ųjų, lyginant su 1990-aisiais, ketvirčiu sumažinti anglies dioksido emisijas. Tai ketinama padaryti maksimizuojant energijos panaudojimo efektyvumą, išplečiant atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, gerinant susisiekimo sistemą ir mažinant pramoninį užterštumą.
Šios Čikagos pastangos akcentuojamos ir pretenzijoje surengti olimpines žaidynes.
„Dar visai neseniai Čikaga „žalumu“ nė iš tolo neprilygo tokiems miestams, kaip Sietlas, Portlendas ir San Franciskas“, – tikina Warrenas Karlenzigas, knygos „How Green is Your City?“ autorius.
Prieš akis ilgas kelias
Ir šiandien atotrūkis nuo šių miestų daugelyje sričių yra akivaizdus. Tiek Sietlas, tiek Portlendas, tiek San Franciskas kol kas kur kas dažniau įvardijami kaip žaliausi JAV miestai. Jie įgyvendino sėkmingas šiukšlių perdirbimo, atsinaujinančios energijos ir viešojo transporto reformos programas.
Pavyzdžiui, Čikagos oro kokybė vis dar neatitinka federalinių standartų. 2006-aisiais Ilinojaus Aplinkos Apsaugos Agentūra miesto orą įvertino kaip „nesveiką“.
Anot Čikagos aplinkosaugos teisės ir politikos centro prezidento Howardo Learnerio, viena pagrindinių „žalios olimpiados“ pažado įgyvendinimą apsunkinančių Čikagos problemų yra viešojo susisiekimo sistema.
Amžiaus senumo metropolitenas neatitinka šiuolaikinių standartų. Miesto valdžia mėgina metropoliteną renovuoti. Gera naujiena ta, kad miestas neseniai įsigijo 113 hibridinių autobusų, o vasarą ketina įsigyti dar 57.
„Reikalas tas, kad be efektyvios susisiekimo sistemos žalio miesto nepastatysi“, – įsitikinęs Learneris.
Į transporto problemą dėmesį atkreipė ir Tarptautinis Olimpinis Komitetas. Su kritika sutinka ir meras Daley, kuriam teko išbandyti pačias moderniausias Pekino transporto priemones. Mero įsitikinimu, Čikaga privalo sukurti saugią, švarią ir aplinkai draugišką susisiekimo sistemą.
Nepaisant problemų ir iššūkių, Čikaga yra tvirtai pasiryžusi surengti žaidynes. Olimpiada būtų puiki proga įtvirtinti Čikagos, kaip žalio miesto, statusą.
„Mes norime surengti visų laikų žaliausias žaidynes“, – tvirtina Sadhu Johnstonas, vyriausias Čikagos aplinkosaugos pareigūnas. „Tokias žaidynes gali surengti tik žaliausias miestas“.
