Per pertraukas dažniausiai pasirodančių šokėjų tradicija į Europą atėjo iš Amerikos. „Tai iš sirgalių gimęs žanras. Iš pradžių savo komandas jie palaikydavo skanduotėmis, tuomet judesiais, taip atsirado šokančios merginos su bumbulais (angl. „cheerleaders“)“, – 15 min.lt pasakojo Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio komandos šokėjų vadovė Vilma Zajankauskaitė.
Anot jos, vėliau atsirado tikros šokėjos, kurios daugiau atlieka choreografines kompozicijas. Turtingesni klubai turi ir šokėjas, ir merginas su bumbulais. „Europoje šiuos du žanrus mėgina jungti, žmonės tai mielai priima, tad stengiamės neatsilikti ir mes“, – sakė „Lietuvos ryto“ klubo šokėja.
Ko reikia merginai, kad taptų lygiateise šokėjų grupės nare?
Dviejų dalykų. Mergina turi turėti choreografinius pagrindus. Visos mūsų grupės narės lankė meninę gimnastiką ar baletą. Taip dirbti lengviau, jos žino pagrindinius elementus, nereikia aiškinti, kas yra špagatas, tiltelis ar piruetas. Tai svarbu.
O koks antras reikalavimas?
Tai – vidinė būsena, kitais žodžiais tariant – asmenybė. Esame klubo įvaizdžio dalis, jo palaikytojos, skatintojos, žiūrovų linksmintojos. Reikia, kad merginos būtų linksmos. Jeigu charakteris sunkus, matosi ir aikštėje. Aikštėje reikia entuziazmo ir energijos.
Koks jūsų tikslas?
Svarbiausias tikslas – užkrėsti gera nuotaika. Žiūrovai ateina žiūrėti krepšinio, o ne šokių. Jeigu komandai sekasi, viskas gerai, tuomet tikslas – prablaškyti. Jeigu komandai nesiseka, tuomet sunkiau, reikia daug energijos atiduoti, kad žiūrovus ir toliau palaikytų komandą.
Kaip vyksta atranka į grupę?
Atrankos nesame darę. Amerikoje ji privaloma, kiekvienais metais kažkoks procentas merginų turi būti naujas. Vilnius nėra didelis miestas, pažįstu daug šokėjų iš kitų kolektyvų ir surandu jas daugiausia per pažįstamus.
Esame klubo įvaizdžio dalis, jo palaikytojos, skatintojos, žiūrovų linksmintojos.
O vaikinų nepriimate?
Šokome su vaikinais patį pirmąjį sezoną. Jie visokius triukus darydavo, bet paskui su klubo vadovais priėmėme sprendimą, kad krepšinio aikštėje geriau tik merginos, nes 10 minučių aikštėje laksto vyrai, irgi darantys triukus. Pasisotina. Per pertraukas norisi kontrasto, ne bernų. Žavios ir linksmos merginos – geriausia formulė.
Palaikymo šokėjų grupių Lietuvoje nėra daug...
Kažkas šoko per futbolo ir ledo ritulio rungtynes. Krepšinyje dabar daugiau klubų turi šokėjas – „Žalgiris“, „Šiauliai“, „Alytus“, „Neptūnas“, „Sakalai“...
Ar su kitų komandų šokėjomis konkuruojate?
Minimaliai. Kiekvienos atstovauja klubui, šoka per namų rungtynes. Konkurencija galbūt atsiranda per „Žvaigždžių dienas“ ar finalus. Baltijos šalių konkursas buvo organizuotas dvejus metus. Pirmaisiais – 2005 metais laimėjome, o kitais metais nedalyvavome, nes sirgo pusė grupės. Europoje, girdėjau, konkursai rengiami Vokietijoje, Švedijoje. Jie iš Amerikos 10 metų pavėlavę ateina.
Į ką lygiuojatės?
Pati kuriu pagal muziką, darome ir stilizuotus šokius – kankanus, kaubojiškus. Lygiuotis Europoje reikėtų į Ukrainos grupę „Red Fox“, o Amerikoje – į „Miami Heat“ šokėjas. Jos per NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes jau daug metų nenugalimos. Jos uždega energija, turi charizmą...
Jeigu būčiau gerą judesių koordinaciją turinti apkūni mergina, ar mane priimtumėte į grupę?
Praleidau šią dalį (juokiasi). Norime ar ne, bet tai taip pat svarbu. Mergina turi būti gražaus kūno sudėjimo, tačiau ne visiškai liekna. Tai sportinis stilius, svarbu ir raumenys. Šokėjos nėra tokios kūdos, liaudiškai kalbant. Yra akrobatikos elementų, kuriuos atlikti reikia raumenų.
Ar šokėjai amžius svarbu?
Mūsų grupėje amžius svyruoja nuo 16 iki 24 metų. Vėliau atsiranda kiti planai, karjeros, vyrai, vaikai.
Kalbama, kad šokėjos suka ne vieną romaną su krepšininkais...
Tai nuvalkiotas stereotipas. Natūralu, matai kiekvieną dieną per treniruotes. Jie – mums tik kolegos. Turime gerbti vieni kitų darbą, tik tuomet galime nuoširdžiai atlikti savo užduotį.
