Pramogų pasaulio žvaigždė neslepia ne visai žinojęs, ko tikėtis, tačiau jo, dviračio pedalus mynusio po kelerių metų pertraukos, rezultatas – puikus pavyzdys, kad viskas įveikiama. 27 kilometrų ilgio Lietuvos dviračių maratonų taurės II-ojo etapo trasą, besidriekusią Saulėtekio ir Aukštagirio miškais, J.Liesis įveikė per 1 val. 49 minutes. O tai toli gražu ne paskutinė, bet 384-a vieta tarp daugiau nei 800 profesionalų ir kalnų dviračių entuziastų!
Pirmą kartą ant kalnų dviračio sėdęs Juozas atvirai dalijasi savo įspūdžiais:
„Daug žmonių. Šurmulys. Daug aptemptakelnių palinkusių prie dviračių. Kas ratą pučia, kas rėmą blizgina, kas starto numerį tvirtina.
Prieš startą įtikinėjau save, kad svarbiausia – finišuoti. Paskaičiavau, kad prieš 4 metus iš Klaipėdos į Palangą nuvažiavau per 1 val. 25 min., tai dabar užtruksiu apie 1 val. 40 min. Juk laukia 27 km. Tik, kad dviratis dabar kitaip atrodo... Paklausiau, kodėl jo padangos tokios plačios. Sako, kad važiuosime ne asfaltu – smėliu, žvyrkeliais, pakalnėm ir įkalnėm! Mišku!!! Man miške dviratis tik pintinei pasikabint į grybus einant. Dalyvauju Kalnų dviračių maratone! Atrodau kaip Rusijos babuškos „Eurovizijos“ scenoje.
Startas. Po penkių minučių dviračio stūmimo priartėju prie starto linijos link. Prieš mane – beveik tūkstantis galvų, du tūkstančiai stipiniuotų ratų ir ne mažiau nei 27 km. Svarbiausia – atvežti sveiką galvą iki finišo.
Pirmieji trys kilometrai panašėjo į mano svajonių varžybas. Sportininkai petys petyn, juokeliai, ramūs pasivaikščiojimai į kalnelius. Jaučiausi dviračių „upės“ dalimi. Ketvirtajame kilometre užsimaniau pasivėžint. Iki 12 km lenkiau visus – keliuku važiuojančius, į nuokalnę barškančius, dviračius stumiančius, gertuves mėtančius. Ir pats pamečiau. Savas tarp savų.
Iki 15 km laikiausi strategijos – lenkti važiuojant į kalvą ir leidžiantis nuo jos, o lygumoje ilsėtis. Pailsėjau ir girdymo punkte. Vanduo, energinis gėrimas, vanduo, energinis gėrimas!!! Siūlo, negaliu neimt. Trys į save, keturi ant savęs.
Užgulu pedalus. Juk liko 12 km. Neblogai, galvoju, ir galvą parvešiu, ir kažką aplenksiu, ir šiaip visai geros fizinės būklės esu. Džiaugiausi. Bet... Staiga situacija pasikeičia. Mane pradeda lenkti. Visur. Vyrai, moterys, berniukai, mergaitės ir net antsvorio kamuojami žmonės...
Bandau eiti – nebemoku! Bandau minti – ratai kvadratiniai! Nė iš vietos. Juokiuosi, juk praėjo tik kelios minutės nuo beribio džiaugsmo dėl savo fizinės formos. Tik ką valdžiau F-35, dabar popierinio lėktuvėlio nebesulankstau. Kur finišas? Kur galva?! Bandau minti stovėdamas, sėdėdamas, giliai įkvėpdamas, rankomis. Vėl kojomis. Visi klausimai apie egzistenciją, prasmę, taiką Sirijoj, diktatūrą Š. Korėjoje bei Jasaičio su Pikul santykius dingo. Kodėl balnelis toks nepatogus!?! Kiek dar liko? Pro šalį pasišvilpaudami pravažiuoja pensijas skaičiuojantys senoliai, moterys su pintinėmis ir nėščiosios su vežimėliais. Mane lenkia visi.
Dar niekada taip nejutau žemės traukos kojomis. Prieš akis – tik begalinis miško takas retai apkabinėtas važiavimo nuorodomis. Jų laukiu labiau nei opozicija rinkimų. Labiau nei Kalėdų dovanų. Nėra jokių ženklų, kad viskas, kas žemiška, turi pabaigą. Stumiuosi... Eilinis kalnas. Stumiu. Keikiuos. Hiperentuziastingas žiūrovas ploja, ragina – „Važiuok, mink!“ Net užvažiuot ant savęs jėgų nebėra. Visiškas deficitas. Idealus komunizmas. Viršus nebenori, apačios nebegali. Visiškai.
Užteko tik dviejų ratų, medinio balnelio ir visa pasaulio neteisybė – mano. Džiaugsmą išlaisčiau su paskutiniais prakaito lašais. Kažkiek šyptelėjau tik pamatęs kad liko 1 km. Judu. Girdžiu muziką. Velku dviratį į kelioliktą 8 km aukščio kalną. Šypsos laimingas bičas su fotoaparatu, šaukia „Liko tik kilas!“ Keikiuosi – vėl kilas! Keikiuosi, keikiuosi, keikiuosi.
Keturiom su dviračiu ant kupros kasuos stadiono link. Groja linksma muzika. Kažkas švenčia sportą. Absurdas. Žmonės finišuoja! Gal ir man, kaip nors, po velnių galiu ir Dievų įtikėt, kad tik tas kilas baigtųsi. Įvažiavęs į stadioną atimu džiaugsmą iš kažko, besivejančio mane aplenkti, ir krentu. Viskas. 27 km už nugaros. Kodėl balnelis toks nepatogus?!“
