Lietuvos biatlono (LBF), Lietuvos dviračių sporto (LDSF), Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) ir Lietuvos teniso sąjunga (LTS) kovo 6 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto asamblėjos narius.
„Dėl siekio neteisėtu būdu ir manipuliuojant savo finansine įtaka nubausti aukščiau minėtas sporto federacijas“, – apie skundą dėl Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) bendru laišku pranešė keturios federacijos.
15min anksčiau jau rašė, dėl ko sukryžiavo ietis keturios sporto organizacijos ir Dainos Gudzinevičiūtės vadovaujamas LTOK.
Suprasti akimirksniu
- 15min primena, kad kivirčas tarp LTOK ir dalies jai priklausančių olimpinių sporto federacijų užvirė dėl naujojo šalies Sporto įstatymo, kuriame nebuvo padaryta išimtis LTOK prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei.
- Ji šalies olimpinei šeimai vadovauja ketvirtą kadenciją, o taip pat yra ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOC) viceprezidentė (antra kadencija).
- „Sporto įstatymų pataisos neatitinka LTOK interesų. Dėl to mes prarandame galimybę gauti finansavimą iš valstybės“, – paskui sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.
- LTOK pagrasino pašalinti keturių didelių sporto šakų federacijas, o tuo pačiu būtų nubrauktos ir joms skiriamos LTOK dotacijos.
Ketvirtadienį LTOK išplatino atsaką į keturių minėtų federacijų priekaištus.
Dabar cituojame šalies vadovams parašytą laišką, kurį pasirašė Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Darius Levickis, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos Eimantas Skrabulis ir Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas:
„Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomasis komitetas žiniasklaidoje paskelbė, jog įspėjo Lietuvos biatlono (LBF), Lietuvos dviračių sporto (LDSF), Lietuvos lengvosios atletikos federacijas (LLAF) ir Lietuvos teniso sąjungą (LTS) dėl kenkimo LTOK.
Tautinį olimpinį komitetą supykdė Nacionalinės sporto federacijų asociacijos (NSFA), kurios narėmis yra aukščiau paminėtos organizacijos, Seimui 2024 m. gegužės mėnesį pateikti siūlymai dėl Sporto įstatymo, kurie sudaro vienodas sąlygas sporto organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės finansavimą.
Norime atkreipti dėmesį, jog Lietuvos biatlono, Lietuvos dviračių sporto, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos ir Lietuvos teniso sąjunga teisiškai nepadarė jokio nusižengimo ir (ar) žalos, nes nei viena iš jų neteikė pasiūlymų, ar kitaip tiesiogiai nedalyvavo teisėkūros procese.
Be to, itin svarbu pažymėti, jog Sporto įstatymą rengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jį svarstė, klausymus rengė ir priėmė Lietuvos Respublikos Seimas.
Kaltinamos sporto organizacijos tik iš žiniasklaidos sužinojo, jog yra įspėtos dėl siekio pakenkti LTOK vadovybės interesams. Jokio oficialaus dokumento su LTOK vykdomojo komiteto sprendimu organizacijos nėra gavę iki šiol.
Norime atkreipti dėmesį, jog siūlymus įstatymo pakeitimui teikė Nacionalinė sporto federacijų asociacija, kuri yra registravusi lobistinę veiklą ir turi teisę teikti siūlymus teisėkūros procese. Todėl bandymas bausti federacijas neturi jokio teisinio pagrindo, o pasiūlymą teikusi Nacionalinė sporto federacijų asociacija nėra LTOK narė.
Be to, kyla rimtas ir pagrįstas klausimas – kokiu pagrindu LTOK dalyvauja teisėkūros procese, pasirašo susitarimus su politinėmis organizacijomis. Lobistinė veikla Lietuvoje griežtai reglamentuota įstatymu ir prižiūrima. O ją vykdyti gali tik registruoti asmenys ir organizacijos.
LTOK teisinasi ir bando įtikinti, jog įsigaliojus naujai sporto įstatymo redakcijai nebegalės gauti valstybės finansavimo. Vadovų rotacijos reikalavimas organizacijoms Sporto įstatyme yra nuo 2019 m. Tačiau LTOK iki šiol niekada nepretendavo į valstybės finansavimą, nes neatitinka rotacijos kriterijų. LTOK galėjo pretenduoti į valstybės finansavimą, jei laiku būtų padaręs įstatų pakeitimus dėl vadovų rotacijos ir kadencijų skaičiaus ribojimo.
LTOK užtektų įstatuose įrašyti, kad Tarptautinio olimpinio komiteto nariai automatiškai tampa ir LTOK Vykdomojo komiteto nariais. Tačiau akivaizdu, jog ne finansavimas ir LTOK narių gerovė rūpi šios organizacijos vadovybei.
Ketvirtą LTOK vadovės kadenciją stebime sporto organizacijų skaldymą, vietoj skatinimo ir telkimo vieningam darbui. Per visą šį laiką LTOK privilegija naudotis valstybiniu loterijų monopoliu nevirto didėjančiu finansavimu sporto organizacijoms. Atvirkščiai, monopolio privilegija išnaudojama nublokšti LTOK narius į ne taip senus, bet nepasiilgtus laikus, kur už kitokią nuomonę ir poziciją baudžia, žemina, bando įbauginti bei nutildyti.
Norime visiems priminti ir akcentuoti, kad Lietuvos tautinis olimpinis komitetas visų pirma esame mes – sporto organizacijos, be kurių nebūtų olimpinio komiteto ir olimpinės šeimos.
LTOK asamblėja spręs ar nubausti, pamokyti ir pastatyti į vietą keturias sporto organizacijas, pažeidžiant ir lygiateisiškumo principą. Generalinės asamblėjos nariai balsuos ar atimti iš keturių organizacijų po 40 tūkstančių eurų.
Minimos sporto organizacijos tris kartus raštu kreipėsi į LTOK vykdomąjį komitetą, tačiau nesulaukė nei vieno atsakymo. Kyla labai rimtas teisinis klausimas – kokiais teisiniais argumentais vadovaujantis šis siūlymas buvo svarstytas LTOK vykdomajame komitete. Dar rimtesnis teisinis klausimas – kokiu pagrindu suformuluotas siūlymas generalinei asamblėjai neskirti organizacijoms finansavimo.
LTOK įstatuose tokių teisinių normų nėra.
Vietoj to, generalinėje asamblėjoje turėtų būti keliamas daug platesnis ir svarbesnis klausimas. Kodėl LTOK nariai gauna tik tokias mažas dotacijas iš LTOK, kuriam valstybė yra suteikusi loterijų monopolį. Kodėl Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dėl vieno asmens ambicijų atsisako gauti ir uždirbti daugiau pinigų visam Lietuvos sportui.“
