Lietuvos tinklinio bendruomenė pernai didžiavosi, kai Monika Paulikienė ir Ainė Raupelytė pirmą kartą per šalies istoriją iškovojo olimpinius kelialapius ir pasirodė ant olimpinio smėlio Eifelio pašonėje.
Tąkart pasiekti Paryžių stipriausiai šalies tinklininkių porai padėjo jos vyro – komandos vadovu tapusio verslininko Simo Pauliko – surinktos lėšos, kurių prireikė keliaujant po turnyrus ir kovojant dėl olimpinio reitingo taškų.
Dabar S.Paulikas siekė Lietuvos tinklinio federacijos prezidento posto, pareiškęs, kad būdamas komandos vadovas surinko 150 tūkst. eurų privačios paramos, kai visa federacija šiemet yra suplanavusi surinkti vos 15 tūkst. eurų privačių lėšų.
Tai sudaro 2 proc. viso biudžeto federacijoje, kurioje šeimininku lieka Darius Čerka.
Po dramatiškos kovos jis šventė pergalę rinkimuose 12 balsų prieš 9 S.Pauliko.
„Didžioji žmonių, kurie už mane balsavo, matė konflikto rizikas, jei būtų įvykę kitaip, – LRT komentavo DČerka. – Tai (oponento) dėl asmeninių interesų.“
D.Čerka, einantis ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto iždininko pareigas, perrinktas vadovauti Lietuvos tinkliniui trečiai kadencijai.
Rinkimai, o dar labiau prieš juos staiga pasikeitusi padėtis, labai nuvylė S.Pauliką, o taip pat jį rėmusią M.Paulikienę.
30-metė tinklininkė su A.Raupelyte rengiasi naujam sezonui, bet buvo stipriai įsitraukusi į rinkimų batalijas ir apie jas pasakojo interviu 15min.
– Monika, kiek pati buvote įsitraukusi į rinkimus?
– Kadangi Simas kandidatavo į prezidentus, mačiau jo visą užsiėmimą, visą darbą, komandos rinkimą, planą, programą, tad dalyvavau ir aš. Labai nesikišau, mačiau, kad Simui sekasi bendrauti su visais.
Važiavome pas žmones, kurie turi balsus, bendravome, išklausėme, Simas pristatė save. Susidarė įspūdis, kad visi kalba žmogiškai, visi nori permainų. Aišku, iš kai kurių iškart supratome, kad palaikys priešingą pusę. Tačiau kažkas išskirtinio nutiko paskutinę rinkimų dieną. Žmonės, kurie žadėjo balsų paramą, tiesiog pavedė lygioje vietoje. Viskas apsivertė aukštyn kojom.
– Viską lėmė pora balsų. Dėl kokių priežasčių, manote, balsavimas pasisuko ne jūsų naudai?
– Iš tiesų, tie žmonės rinkimų dieną atėję vaikščiojo nuleidę akis. Ir aš tada supratau, kad kažkas čia ne taip. Tie žmonės, kurie visada bendraudavo su mumis, rinkimų dieną net negalėjo pažiūrėti į akis. Nežinau, kas nutiko, nežinau, ar kas buvo pažadėta, kodėl tie žmonės apsigalvojo. Gal dėl kalbų, kurias girdėjau apie save ir mus.
– Ką turite mintyje?
– Išgirdome įvairių nuomonių, tokių, kaip aš vadinu, pletkų, kurie buvo paskleisti. Vienas jų, pavyzdžiui, esą aš sportuosiu tik vienerius metus, o tada „ką tu, Simai Paulikai, dėsi į federaciją, jeigu Paulikienė nebesportuos?“ Tai buvo paskleistas melas. Girdėjome, esą „ateis Paulikas ir viską atiduos paplūdimiui ir Paulikienei“.
Šiuos du pasisakymus buvo skaudu girdėti, nes abu melagingi. Kaip Simas ir pats teigė, jau praėjusi valdžia priėmė saugiklius, pagal kuriuos iš mano su Aine atnešamų rezultatų gaunamo valstybės finansavimo didžioji dalis atiteks federacijai. Mums liks 25 proc. nuo tos sumos. Visa tai buvo priimta dar prieš rinkimus. Tad man panašu, kad žmonės arba tiesiog nežinojo, arba patikėjo šlykščiu melu ir tiek.
– Kodėl jūsų vyras Simas Paulikas apskritai nusprendė kelti iniciatyvą ir dalyvauti rinkimuose?
– Mes visada tarpusavyje daug kalbame apie visą Lietuvos tinklinio padėtį. Nekalbu apie savo daržą, mes diskutuojame apie visą Lietuvos tinklinį ir tai, kodėl, atleiskite, jog pasakysiu negražiai, esame tokioje visiškoje skylėje. Panašu, kad tikrai ne daugumai rūpi tas mūsų tinklinis.
