Gruodžio viduryje Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis, Lietuvos karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas, Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis ir Lietuvos biatlono federacijos prezidentas Arūnas Daugirdas kreipėsi į Seimo narius, sportininkus ir visas sporto šakų federacijas.
Atsisakė didesnės sumos?
Po 15min tyrimo apie LTOK valdomos loterijų bendrovės „Olifėjos“ dalies pelno perkėlimą į akcininkų Antano Muraškos ir Donato Kazlausko valdomą kitą bendrovę, ketverto federacijų vadovai kėlė naują klausimą.
„Gavome LR Finansų ministerijos protokolus (dokumentus prisegame), kuriuose pabrėžiama, jog LTOK vadovai manipuliavo ir galimai melavo Tarptautiniam olimpiniam komitetui, – teigta bendrame keturių sporto valdininkų pareiškime. – Labiausiai stulbina faktas, jog LTOK be sportininkų žinios vienašališkai atsisakė didesnio valstybės siūlomo finansavimo – 2 papildomų milijonų eurų. Šie papildomi pinigai užtikrintų aukšto lygio pasirengimo sąlygas 40-iai olimpiečių. Kyla klausimas – kieno interesams atstovauja LTOK vadovai.“
Iš prisegtų dokumentų galima spręsti, kad LTOK buvo gavęs Finansų ministerijos pasiūlymą, kaip biudžetinis finansavimas padidėtų 22 arba 38 procentais.
Pagal vieną variantų, siūloma atsisakyti dabartinės 8 proc. paramos nuo išplatintų loterijos bilietų vertės skyrimo pagal Lietuvos įstatymus ir nuo 5 proc. iki 13 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokestį, mokamą į biudžetą.
Tokiu atveju LTOK būtų skiriamas 9 proc. loterijų ir lošimo mokesčio finansavimas per asignavimų valdytoją – Švietimo ir mokslo ministeriją. Tokiu būdu, LTOK finansavimas padidėtų 38 proc. – nuo dabartinio 5,97 mln. eurų iki 8,25 mln. eurų skaičiuojant 2017 metų duomenimis.
Tačiau LTOK nepanoro, kad keistųsi iki šiol gyvavusi finansavimo sistema, – apie tai galima spręsti iš keturių federacijų vadovų nurodomo D.Gudzinevičiūtės laiško Tarptautiniam olimpiniam komitetui (IOC).
Teigiama, kad LTOK vadovė laišku prašo tarptautinio užtarimo, jog nauja finansavimo reforma būtų nepalaikyta, o LTOK išlaikytų laisvę veikti savarankiškai.
„Raginame imtis atsakingas institucijas kuo skubesnių veiksmų, kad būtų atliktas nepriklausomas LTOK veiklos auditas ir sustabdyta galimai nusikalstama, sportininkams ir sportui kenkėjiška LTOK veikla. LTOK svarbiausių sprendimų nederina su sportininkais ir federacijomis, sprendimus ir informaciją slepia“, – tuomet bendrame pareiškime rašė lengvosios atletikos, karatė, irklavimo ir biatlono federacijų vadovai.
LTOK atsitvėrė tylos siena
Tuo metu 15min kreipėsi į LTOK, prašydama pakomentuoti susidariusią situaciją bei įvertinti Finansų ministerijos pasiūlytas alternatyvas, bet šalies olimpinio judėjimo vadovė atsitvėrė tylos siena.
Užtat LTOK nariams kaipmat buvo išsiųstas D.Gudzinevičiūtės pasirašytas laiškas, kuriame bandoma nušviesti susidariusią situaciją.
15min pavyko gauti šio laiško kopiją, o jame D.Gudzinevičiūtė teigia, jog E.Skrabulio, R.Vitkausko, D.Pavilionio bei A.Daugirdo pateikta informacija, susijusi su Finansų ministerijos pasiūlymų turiniu, „neatitinka Finansų ministerijos darbo grupės pasitarimuose aptartų pasiūlymų, o kaltinimai politikų klaidinimu, pasitelkus Tarptautinį olimpinį komitetą, prasilenkia su bet kokia realybe“.
„Tikriausiai pastebėjote, jog žiniasklaidoje viešinami Finansų ministerijos dokumentai nėra pasirašyti“, – laiške rašo D.Gudzinevičiūtė ir teigia, kad raštiškai kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama paneigti arba patvirtinti šių dokumentų autentiškumą.
15min žiniomis, jokio atsakymo iki šių metų pradžios LTOK nebuvo sulaukusi.
Pasiūlymas – tik neoficialus
Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė 15min patvirtino, kad keturi laišką išsiuntinėję prezidentai gerokai paskubėjo su išvadomis ir patvirtino, kad pasiūlymas yra tik darbinis, neoficialus ir negalutinis variantas.
Maža to, siūlymų alternatyvų būta ir daugiau, bet E.Skrabulis, R.Vitkauskas, D.Pavilionis bei A.Daugirdas tendencingai paviešino tik šias tris.
„Finansų ministerija ir kitos valstybės institucijos nuosekliai pasisakė ir pasisako tiek už skaidresnį loterijų organizatorių paramos teikimą, tiek už griežtesnę paramos gavėjų atskaitomybę. Todėl diskusijose, kuriose dalyvauja LTOK ir visos suinteresuotos šalys, svarstome įvairias galimas alternatyvas. Žiniasklaidoje pasirodę dokumentai, kuriuose Finansų ministerija siūlė tris alternatyvas dėl loterijų organizatorių teikiamos paramos, yra darbinis, neoficialus ir negalutinis variantas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad svarstomų alternatyvų buvo ir daugiau – ne tik minimos šios trys“, – teigia L.Maskaliovienė.
LTOK irgi ne viską pasako
Kita vertus, ministerijos atstovė stebisi, jog D.Gudzinevičiūtė LTOK nariams išdėstytame laiške teigia, jog pateikta informacija neatitinka Finansų ministerijos darbo grupės pasitarimuose aptartų pasiūlymų ir prasilenkia su bet kokia realybe, nors, anot L.Maskaliovienės, prezidentė puikiai buvo susipažinusi su alternatyvomis.
„Norėtume pastebėti, kad nė viena iš žiniasklaidoje paviešintų alternatyvų LTOK neturėjo būti naujiena, nes siūlomos alternatyvos ir projektai pristatomi ir diskutuojami darbiniuose susitikimuose, įskaitant ir susitikimą, vykusį š.m. sausio 3 d. Vyriausybės kanceliarijoje. Beje, šiame susitikime aptarti ir LTOK Finansų ministerijai kelti klausimai“, – rašomas 15min atsiųstame viceministrės laiške.
15min šią savaitę pakartotinai kreipėsi į LTOK, prašydama pakomentuoti pasiūlytas alternatyvas, tačiau D.Gudzinevičiūtės reakcija ir toliau buvo tokia pati – iškalbinga tyla.
