2025-05-06 20:00

Naujas vadovas turi planą, kaip prikelti Lietuvos rankinį: „Tikslas apsukti 180 laipsnių“

Lietuvos rankinis ilgai ieškojo vadovo, kuris galėtų pakelti šią gilias tradicijas turinčią mūsų šalies sporto šaką iš daug metų besitęsiančios finansinės duobės. Vidas Danielius sieks tai padaryti, nors iki šiol su rankiniu neturėjo nieko bendra.
Vidas Danielius tikisi Lietuvos rankininkų pergalės prieš slovėnus.
Vidas Danielius tikisi Lietuvos rankininkų pergalės prieš slovėnus. / rankinis.lt

Lietuvos vyrų rankinio rinktinė pasitinka kertinę savaitę siekdama savo svajonės.

Net ir vienas taškas per rungtynes su Slovėnija trečiadienį Vilniuje arba su Šiaurės Makedonija sekmadienį Skopjėje gali nutiesti kelią lietuviams į 2026 metų Europos čempionatą.

Trečią kartą patekti į žemyno pirmenybes per mūsų šalies istoriją gali padėti ir estų atimti taškai iš makedonų trečiadienį, o taip pat lieka variantas, kad lietuviai gali iškopti į Europos čempionatą ir iš trečios vietos atrankos grupėje.

Suprasti akimirksniu

  • Atrankos grupės rikiuotė po keturių turų: 1. Slovėnija (8 taškai), 2. Lietuva (6), 3. Šiaurės Makedonija (2), 4. Estija (0).
  • Iki šiol lietuviai 25:36 nusileido Slovėnijai, 29:27 įveikė Šiaurės Makedoniją, dukart – 30:20 ir 35:28 nugalėjo Estiją.
  • Į Europos čempionatą kelialapius iškovos po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas, o taip pat keturios iš aštuonių trečiąsias vietas užėmusios ekipos.

Taip sutapo, kad viltys dėl vyrų rinktinės sutampa su bundančiais lūkesčiais visame Lietuvos rankinyje.

Nepaisant legendinių komandų – Vilniaus „Eglės“ ir Kauno „Granito“ pasiekimų tarptautinėje arenoje bei prieš kelis dešimtmečius pasaulyje garsėjusių Lietuvos rankininkų, mūsų šaliai atkūrus Nepriklausomybę federacija kone 20 metų neša skolų naštą.

Keitėsi prezidentai, o pernai antrą kartą atslinko patinė situacija, kai naujo vadovo rasti nepavyko, tad laikinojo vadovo pareigas ėjo 77 metų Antanas Skarbalius.

Buvęs rankinio treneris praėjusią savaitę siekė laimėti prezidento rinkimus, bet sulaukęs vos 4 balsų neprilygo Vidui Danieliui.

rankinis.lt nuotr./Vidas Danielius ir Antanas Skarbalius
rankinis.lt nuotr./Vidas Danielius ir Antanas Skarbalius

Iki šiol privačiame ir viešajame sektoriuose dirbęs 42 metų vyras surinko 24 balsus, pristatęs solidžią padėjėjų komandą, suburtą iš verslo ir rankinio atstovų.

Suprasti akimirksniu

  • Į Vykdomąjį komitetą išrinkti „Viada LT“ generalinis direktorius Linas Karlavičius, „Glassbee“ generalinis direktorius Andrius Urbonas, „Ollex“ valdybos pirmininkas Olegas Radionovas ir NT vystymo bendrovės „Homa Group“ ir sporto klubų „Impuls“ bendraįkūrėja Jurgita Kveselaitė.
  • Vykdomajame komitete taip pat dirbs ilgametis Lietuvos rankinio lygos direktorius, EHF inspektorius Tadas Jansonas, dešimt metų LRF generaliniu direktoriumi dirbęs bei patirties Čempionų lygos klubo sporto direktoriaus pareigose turintis Miglius Astrauskas bei buvusi Lietuvos rinktinės rankininkė, gimtajame Panevėžyje moterų klubą „Kova“ įkūrusi ir jį treniruojanti Laura Salamanavičė.

Apie atėjimą į rankinį ir savo planus jame – 15min pokalbis su V.Danieliumi, einančiu valstybės įkurto Valdymo koordinavimo centro direktoriaus pareigas.

– Kaip atėjote į federaciją? Rankinis jus surado ar jūs suradote rankinį?

– Rankinis ieškojo paramos, kreipėsi į verslą, o kolegos iš verslo rekomendavo kreiptis į mane. Tad į mane kreipėsi rankinio žmonės ir prikalbino kandidatuoti.

– Koks jūsų ryšys su rankiniu ar kitu sportu?

– Su rankiniu ir kitais sportais profesionaliais nebuvau susijęs, be to, kad esu sporto sirgalius.

Anksčiau esu žaidęs krepšinį, o dabar esu pamėgęs rakečių sportą – tenisą ir skvošą, bet kažkokių santykių su federacijomis nesu turėjęs.

– Ar ilgai galvojote ir kas galiausiai nulėmė, kad nusprendėte kandidatuoti į Lietuvos rankinio federacijos vadovo pareigas?

– Permąstyti tikrai reikėjo, nes padėtis rankinyje nėra pati geriausia. Tačiau apsispręsti ir padėjo tai, kad matau, kaip galėčiau padėti federacijai ir sporto šakai. Matau, kad galiu atnešti tai, ko jie neturi.

– Ko labiausiai trūksta Lietuvos rankiniui?

– To, ką aš ir siūliau – profesionalios vadybos. Turime daug šio sporto mylėtojų, bet visur gyvenime reikia mokėti vadovauti, bendrauti su verslu, priimti organizacijai reikalingus vadybinius sprendimus. Mano nuomone, to tikrai trūko.

– Kokias biudžeto eilutes radote federacijoje, kuri daug metų turėjo skolų?

– Federacijos biudžetas ir finansai ir kelia didžiausią rūpestį. Nuo finansų prasideda visos galimybės, kiek federacija gali skirti lėšų ne tik pagrindinių rinktinių, bet ir jaunimo komandų pasirengimui.

Padėtis verčia susimąstyti: dar prieš federacijos prezidento rinkimus buvo patvirtintas biudžetas, kuris taip pat numatytas nuostolingas.

Akivaizdu, kad reikia ieškoti papildomų resursų ir rasti būdų, kaip finansuoti tą skylę, kuri jau yra, nekalbant apie gerus dalykus, kuriuos esame nusimatę nuveikti.

Todėl į Vykdomąjį komitetą pasitelkti ir verslo atstovai, kurie padės surasti reikiamų pinigų, kurių pradžiai reikia stabilizuoti padėtį federacijoje.

– Kokius konkrečius pirmuosius darbus esate numatęs?

– Didžiąją savo karjeros dalį esu dirbęs privačiame versle, o pastaruosius 7 metus prižiūriu valstybės valdomų įmonių veiklą. Per tą laiką pavyko ne tik išskaidrinti šį sektorių, bet ir pasiekti tai, kad įmonių grąža valstybei būtų stabili ir augtų.

Federacijai labiausiai reikia pritraukti pinigų, atsakingai juos leisti, peržiūrėti dabartines sutartis, įsivertinti jų naudą. Auditas ir pinigų suradimas versle ilgai neužtrunka, bet siekiant didesnių tikslų, jei, pavyzdžiui, kalbėtume apie arenų statymą, reikia kalbėtis ir su verslo, ir su savivaldybių atstovais. Tai bus kita darbo pusė, su kuria susiduriu kasdieniame darbe.

– Ar yra ambicijų pastatyti rankiniui arenas?

– Taip. Bendraujant su rankinio bendruomene buvo įvardinta daug problemų, o viena opiausių yra ta, kad nėra tinkamų arenų, ypač tokių, kuriose vykstančias rankinio rungtynes galėtų transliuoti televizija. Žinoma, arenos nepasistato greitai, tai nėra pigus kelias, bet vienas tikslų yra kalbėtis apie tai su kai kuriomis savivaldybėmis, nes be viešojo prisidėjimo nelabai būtų įmanoma atidaryti naujas arenas.

– Labiau sieksite rankinio impulsų rajonuose, miesteliuose ar tai turėtų vykti didžiuosiuose miestuose?

– Turbūt reiktų žiūrėti kompleksiškai. Faktas, kad didžiuosiuose miestuose turime daugiau vaikų, tiesiog daugiau žmonių, kurie gali žaisti ir žiūrėti rankinį. Kita vertus, žinau apie mažesnių regionų potencialą. Dėliodami sporto šakos vystymo vaizdą atsižvelgsime į tai, kas jau yra sukurta, kas jau yra stipriausia rankinyje.

– Kas dar yra problemų rankinyje sąraše?

– Per pokalbius su rankinio atstovais išryškėjo, kad trūksta bendros vizijos, kaip turėtų atrodyti visa rankinio piramidė – nuo jaunimo ir trenerių rengimo iki suaugusiųjų rinktinių. Visi tikisi, kad federacija turi matyti bendrą vaizdą. Ir aš tikiu, kad federacija turi būti ta kelrodė žvaigždė, kuri padėtų viską sudėlioti į lentynas. Mylinčių rankinį žmonių turime apsčiai, tad reikia juos sujungti, suburti į darbo grupes ir sukurti viziją, kuri būtų laiminti.

rankinis.lt nuotr./Lietuvos rankininės
rankinis.lt nuotr./Lietuvos rankininės

– Kokią sportinę padėtį regite suaugusiųjų ir jaunimo rankinyje šiuo metu?

– Sporto rezultatų dalis labai susijusi su finansais. Kadangi valstybė finansuoja sporto šakas pagal rezultatus, rankinis dabar yra įsisukęs į besisukančią spiralę. Prastėja rezultatai, prastėja ir finansavimas. Kai prastėja finansavimas, prastėja ir rezultatai. Mano, kaip naujojo federacijos prezidento, tikslas yra apsukti šią spiralę aukštyn. Pagerėjus finansams, atsirastų prielaida gerėti rezultatams. O su augančiais rezultatais paaugtų ir finansai. Tikslas apsukti 180 laipsnių.

rankinis.lt nuotr./Lietuvos rinktinė
rankinis.lt nuotr./Lietuvos rinktinė

– Gal turite pavyzdžių kitose federacijose, į kurias norėtumėt lygiuotis arba kaip tik pasimokyti, kaip nereikia daryti? Pavyzdžiui krepšinio federacija, kuri sukasi skandaluose pastaruoju metu, arba futbolo, kuri tokių problemų turėjo anksčiau.

– Kaip komandinė sporto šaka lygiuojamės į kitas komandines sporto šakas. Galėtume žiūrėti į krepšinio ar futbolo federacijas, bet šiai dienai mums sunku į kažką lygiuotis, nes minėtos federacijos labiau sprendžia, kur padėti surinktus pinigus. Tuo tarpu rankinio federacijai pirmiausia reikia spręsti, kaip pinigų rasti.

Tam tikra prasme, paminėtos federacijos sprendžia lengvesnes problemas, o mes turime žvelgti iš duobės perspektyvos.

Labiausiai norėtume lygiuotis į užsienio šalis, kurios lyderiauja rankinyje. Todėl esame numatę nemažai susitikimų per laukiančias rinktinių akistatas, finalines varžybas. Ketinu užmegzti nemažai ryšių su užsienio kolegomis ir pasistengti pasisemti patirties iš jų.

– Jūsų darbai prasideda kertiniu metu Lietuvos rankinio vyrų rinktinei, kurios laukia dvejos svarbios rungtynės šią savaitę. Kaip vertinate mūsų komandos galimybes patekti į Europos čempionatą?

– Suprantu, kad rankinio bendruomenė, taip pat ir aš, labai laukia pergalės trečiadienio rungtynėse. Galvojame apie pergalę ir patekimą į Europos čempionatą, kitaip ir būti negali.

rankinis.lt nuotr./Lietuvos rinktinė
rankinis.lt nuotr./Lietuvos rinktinė

Kas dar neįsigijo bilietų, kviečiu visus atvykti gyvai palaikyti mūsų rinktinės, nes ir komandos lyderiai akcentavo, kad sirgalių palaikymas yra labai svarbus. Kviečiu visus į rungtynes.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą