Naujas „Viasat“ sporto sezonas: Rolandas Muraška apie tenisą

– Kaip pats pirmąkart susidūrėte su tenisu?

– Pradėjau žaisti dar tarybiniais laikais. Kadangi tuo metu buvo aiški sporto sistema, buvo ir infrastruktūra, ir treneriai patys aktyviai ieškojo vaikų, kurie norėtų treniruotis vieną ar kitą sporto šaką.  Aš labai žavėjausi sportu ir žaidžiau ir futbolą, ir krepšinį, tačiau atėjo treneris ieškoti vaikų, kurie nori žaisti tenisą.

Net nežinojau, kas tai. Nežinojau net, kad ten žaidžiama su rakete, bet nubėgau į treniruotę dar tą pačia dieną. Ir kaip nuėjau į tenisą, taip ir likau, nors mano klasiokai vos ne kiekvienais metais bandė po naują sporto šaką.

– Kuo tenisas taip sužavėjo?

– Man buvo nuobodu – mokykla, kiemas, namai. Norėjau siekti ko nors daugiau. Be to, nors ir pažaisdavau krepšinį, manęs visai nežavėjo komandinės sporto šakos – aš toks individualistas. Tenise, kaip supratau, galiu geriausiai save realizuoti ir man patiko, kad vienas lauke esu karys.

Be to, ir sekėsi gerai: buvau geriausias sporto grupėje. Dešimties metų tapau Lietuvos čempionu ir nuo tada niekam Lietuvoje nesu pralošęs. Penkiolikos metų patekau į SSRS jaunių rinktinę su Kafelnikovu, Medvedevu. Tad tiesiog stengiausi tobulėti.

– O ar dabar yra perspektyvaus jaunimo?

–Dabar įspūdingų jaunių, kurie rodytų įspūdingesnius rezultatus, neturime. Keturiolikos metų buvau tarp stipriausių Sovietų Sąjungoje, o R.Berankis keturiolikos metų amžiaus buvo geriausias Europos jaunimo žaidėjas. Šiuo metu tokio jaunimo nėra.

– Tačiau vaikai eina į treniruotes?

– Per 20 metų nepriklausomybės labai mažai padaryta sportui. Nėra valstybinės sporto politikos ir trūksta sporto bazių. Vienintelė sutvarkyta sistema Lietuvoje – krepšinio. Vieno buvusio žymaus Lietuvos krepšininko vaikas – labai perspektyvus tenisininkas, bet gerai žaidžia ir krepšinį. Dėl teniso plėtojimo struktūros trūkumo jis greičiausiai pasirinks krepšininko karjerą, ir tai visai suprantama.

Norint Lietuvai tenise pasiekti to paties, ko ir krepšinyje, reikia labai daug pinigų. O pinigai keliauja tik iš tėvų kišenės. Reikia mokėti ne tik už kortus ir treneriui, bet  ir už keliones į varžybas, be kurių neįmanoma sportininkui tobulėti.

Tenise esi vienas lauke karys ne tik kortuose, bet ir už jų. Tarkime, M.Šarapovos tėvas dėl jos išvažiavo į Ameriką dirbti taksistu ir visus pinigus skirdavo jos karjerai. Tas pats ir su R.Berankiu. Jei R.Balžekas neieškotų galimybių Ričardui su tokiu užsidegimu ar jei L.Grigelio tėvas nesinertų iš kailio ieškodamas rėmėjų, šiems vaikams būtų labai sunku. Bet taip yra ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje.

– O kokios tuomet R.Berankio ir L.Grigelio perspektyvos teniso pasaulyje?

– R.Berankiui dabartinės pozicijos – tikrai ne riba. Pastaruosius metus Ričardą kamavo traumos - jei tik turės sveikatos, jis gali kilti daug aukščiau nei dabar yra, nes yra stiprus psichologiškai, talentingas. Pagaliau jau ir dabar jo rezultatai yra didelis pasiekimas Lietuvos tenisui. L.Grigelis irgi pasitempęs, bet R.Berankis turi daugiau potencialo. Laurynas labai užsispyręs ir visų rezultatų pasiekia per itin sunkų darbą.

– Kas pačiam labiausiai imponuoja iš dabartinių teniso žaidėjų?

– Aš jau praėjusios kartos žaidėjas, tad man ir imponuoja mano kartos žaidėjai A.Agassi ir P.Samprasas. O kalbant apie dabartinį didįjį ketvertą, kiekvienas iš jų savaip genialus. Visuomet mačiau A.Murray potencialą, kurį jis pagaliau pradeda išnaudoti. R.Nadalis yra tipiška ispanų kovinė mašina. Visas ispanų tenisas paremtas fizine jėga. Todėl ir traumos jį persekioja, nes, kaip žinome, jei viena mašina važinės 60 km/h greičiu, o kita tokia pat 140 km/h, tai antroji greičiau susidėvės. Su R.Nadaliu kažkas panašaus ir vyksta, tačiau jis genialus savaip. Tas pats Djokovičius derina ištvermę su technika. Man tiesiog patinka žiūrėti, kaip jie kovoja.

– Ką pats žiūrite per televiziją?

– Tenisą, krepšinį, futbolą. Gaila, kad neturiu daug laiko. Ypač jo reikia tenisui žiūrėti. Tenise neužtenka žiūrėti vien tik vienas varžybas. Reikia viską stebėti platesniame kontekste, nuo pat pirmų varžybų. Jei visuomet žiūrėsi tik pusfinalius ir finalus, tuomet ir matysi tik tuos pačius žmones.

– Kodėl vaikams vertėtų ateiti į tenisą?

– Tai kultūringa sporto šaka, nes futbole ir įspiria, ir pasikeikia. Tenise mes stengiamės auklėti vaikus, neleidžiame keiktis, diegiame tam tikrą kultūrą. Tai visapusiška sporto šaka: lavina ir fizinę jėgą, ir charakterį, ir asmenybę.

– Kodėl verta įsijungti teniso varžybas?

– Tenise yra ypatinga atmosfera. Malonu stebėti, kai vienas žmogus kelių valandų bėgyje kovoja ne tik su priešininku, bet ir su savimi.

„Viasat Sport Baltic“ logotipas