Tokį sprendimą priėmė ES paramos komisijos darbo grupė, kuriai Vyriausybė pavedė svarstyti vidaus reikalų ministro Artūro Meliano pasiūlymą ES struktūrinės paramos dalį skirti šalies sveikatinimui ir sportui.
„Finansinės injekcijos sportui ir ypač sporto infrastruktūrai – labai reikalingos, tačiau, žinant valstybės biudžeto būklę, ne itin realios. Džiugu, kad šioje srityje atsiveria itin reali ES struktūrinių fondų paramos perspektyva. Ji leis mums pastatyti ir futbolo aikščių, ir bokso ringų, ir baseinų“, – teigia ministras A. Melianas.
Iškėlęs sporto finansavimo idėją naujoje 2014–2020 m. ES finansinėje perspektyvoje, vidaus reikalų ministras siūlė peržiūrėti Nacionalinės pažangos programos projekto prioritetus ir numatyti, per kokias priemones gali būti finansuojami sporto infrastruktūros plėtros, sveikatinimo projektai, taip pat numatyti ES struktūrinės paramos skiriamas proporcijas.
ES paramos komisijos darbo grupė, įvertinusi šią idėją, iš esmės jai pritarė. Sporto infrastruktūros plėtros projektus numatyta finansuoti per prioritetą „Ekonominiam augimui palanki aplinka“, neišskiriant atskirų priemonių, tačiau finansuojant per esamas, integruojant atitinkamas veiklas.
Priimdama tokį sprendimą, darbo grupė atsižvelgė į Europos Komisijos parengtus ES struktūrinės paramos reglamentų projektus bei poziciją. Ji remiasi požiūriu, jog nebūtina numatyti tiesiogines priemones sporto infrastruktūros plėtrai, tačiau veiksmai su sportu gali būti finansuojami, jei jie aiškiai prisideda prie 2014–2020 m. ES sanglaudos politikos reglamentų projektuose nustatytų tematinių tikslų ir investavimo prioritetų įgyvendinimo.
