Rūta Meilutytė ir kitos mūsų šalies sporto žvaigždės įvairiais būdais protestavo prieš sporto valdininkų ir politikų ruošiamą naują sporto valdymo darinį – Nacionalinę sporto tarybą.
Nepaisant to, po kelių mėnesių jos palaiminimo klausimas vėl juda Seime.
Tuo stebėjosi opozicijoje dirbanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, trečiadienį Švietimo ir mokslo komitete išreiškusi nuostabą dėl proceso skubos.
„Mano žiniomis, komisija (Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija) nėra apsvarsčiusi, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų taip pat nėra. Man atrodo, nėra kur skubėti, nes klausimas kelia daug pagrįstų abejonių, – sakė konservatorė, prieš porą metų laikinai vadovavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. – Ar kas siunčia signalus iš išorės?“
Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė atsakė, kad VTEK išvada bus šį mėnesį.
„Tad norisi laikytis terminų, – sakė komitetui vadovaujanti socialdemokratė. – Klausimas jautrus, nuomonių bus, tai ir diskutuosime. Reikia laikytis terminų, klausimas buvo numatytas pavasario sesijoje, o komisijų neskubiname.“
VTEK – Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų laukiama dėl Nacionalinės sporto tarybos sukūrimą skatinančio Giedriaus Grybausko.
Už sportą atsakingas švietimo, mokslo ir sporto viceministras tiriamas dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, kai dalyvavo rengiant bei Seime pristatė Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą ir su juo susijusius projektus.
Priėmus įstatymą, per Nacionalinę sporto tarybą į sprendimų priėmimą būtų labiau įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje. G.Grybauskas, iki pat pradėdamas eiti viceministro pareigas, dirbo tokiose nevyriausybinėse organizacijose: asociacijoje „Sportas visiems“, Lietuvos sporto draugijoje „Žalgiris“, Nacionaliniame judumo institute.
Projekte numatoma, kad kandidatus į tarybą rinktų, be kita ko, įvairių sporto organizacijų, tarp jų – ir „Sportas visiems“ deleguoti rinkėjai.
VTEK aiškinsis, ar G.Grybauskas neveikė interesų konflikto situacijoje bei ar neprivalėjo nusišalinti nuo rengimo ir pristatymo projekto, kuris kelia tiek daug aistrų sporto bendruomenėje.
Panaši taryba jau yra veikusi Lietuvos sporte anksčiau, kai Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, „Sportas visiems“, Sporto federacijų sąjungos atstovai turėjo svertus dėl sporto finansavimo per sporto rėmimo fondą, iš kurio dosniai būdavo finansuojamos ir kai kurių jų vadovaujamos organizacijos.
Tokia praktika buvo išardyta, o sporto finansavimo klausimai patikėti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžiai Nacionalinei sporto agentūrai (NSA).
Nauju įstatymo projektu mažėtų NSA įtaka, o sprendimų galia pereitų Nacionalinei sporto tarybai, kurios atstovų organizacijos pačios pretenduoja į valstybės finansavimą.
Tokį projektą palaiko ne tik G.Grybauskas, bet ir Lietuvos tautinio olimpinis komiteto, Nacionalinė sporto federacijų sąjungos, „Sportas visiems“, taip pat ir dalies sporto federacijų vadovai.
Projekto priešininkų gretos irgi yra gausios.
Prieš protestavo ne tik dalies sporto federacijų vadovai, bet Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė, šiuo klausimu turinti atskirą nuomonę nei jos partijos kolegos socialdemokratai.
Prieš pasisakė ir žinomi Lietuvos sportininkai, tarp jų Rūta Meilutytė, Andrius Gudžius, Airinė Palšytė, Kotryna Teterevkova, geriausiu šalies sporto treneriu anksčiau rinktas Mantas Jusis.
„Siūloma sporto reforma stumiama taip brutaliai net tada, kai STT viešai įvardija ją kaip pasenusią ir ydingą, o olimpiniai, pasaulio ir Europos čempionai bei didžiausios sporto federacijos vieningai perspėja apie grėsmę Lietuvos sporto ateičiai“, – buvo rašoma Nacionalinės sportininkų asociacijos pranešime.
Naują sporto reformą kritikavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Valstybės kontrolė.
„Sporto pinigai turi pasiekti sportininkus ir sportuojančius vaikus. Šiuo metu siūlymus dėl finansavimo (NSA) vadovui teikia komisija, kurią sudaro valstybės tarnautojai ir kurie už tai asmeniškai atsako pagal įstatymus. Todėl, mūsų vertinimu, siūlomas naujasis modelis būtų žingsnis atgal, galintis kainuoti skaidrumą, kurį tiek metų kūrėme, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. – Grįžimas prie modelio, kuris jau anksčiau buvo kritikuotas dėl interesų konfliktų rizikų, yra pavojingas eksperimentas ir kelia rizikų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumui.“
Nepaisant to, Švietimo ir mokslo komitete trečiadienį šešiais balsais prieš keturis buvo nuspręsta palikti klausimą darbotvarkėje.
Po kitų temų svarstymo ir pertraukos, padarytos dėl oro pavojaus signalų, darbotvarkė priėjo vėl prie Nacionalinės sporto tarybos klausimo tolimesnių žingsnių Seime. Vėl sekė balsavimas.
Šįkart Nacionalinės sporto tarybos klausimas buvo palaimintas penkiais balsais prieš keturis.
Patvirtinta, kad minėtų teisės aktų projektų klausymas bus surengtas birželio 10 dieną, Švietimo ir mokslo komitete ši tema būtų svarstoma birželio 17 dieną, o Seime – birželio 23 dieną.
