Sekite 15min Google
Tačiau specialistai pabrėžia – vien finansavimo neužtenka. Tam, kad Lietuvoje užaugintas talentas pasiektų profesionalų sportą, reikalinga vientisa sistema nuo pirmųjų treniruočių iki galimybės reguliariai varžytis tarptautiniu lygiu.
Profesionalaus sportininko kelias prasideda gerokai anksčiau nei pirmosios tarptautinės varžybos ar pergalės. Į jį investuojama ne tik perkant dviratį ar apmokant keliones. Treniruočių procesas, trenerių darbas, stovyklos, inventorius, medicininė priežiūra, logistika ir galimybė nuolat varžytis vis aukštesnio lygio varžybose kasmet reikalauja vis daugiau finansinių išteklių.
Todėl vieno profesionalaus dviratininko parengimas nėra vien šeimos, trenerio, klubo ar federacijos darbas. Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidento Dariaus Levickio teigimu, norint suprasti tikrąją sportininko ugdymo kainą, reikia vertinti visą sistemą.
„Profesionalaus dviratininko kelias prasideda gerokai anksčiau nei pirmosios pergalės tarptautinėse varžybose. Tai ilgametis procesas, kuriame dalyvauja šeima, treneriai, sporto centrai, klubai, savivaldybės, federacija ir valstybė. Kiekvienas iš jų prisideda prie sportininko augimo, todėl kalbėdami apie išlaidas turime matyti visą sistemą, o ne tik vieną jos dalį“, – teigia D.Levickis.
Rimtos investicijos prasideda dar vaikystėje
Sistemingai treniruotis jaunieji dviratininkai dažniausiai pradeda maždaug nuo dešimties metų. Nuo tada prasideda nuoseklus, ne vienus metus trunkantis darbas – treniruotės, stovyklos, pirmosios varžybos, trenerių darbas, kelionės ir nuolat atnaujinamas inventorius.
Kartu auga ir sportininko rengimo kaina. „Vertinant visas šias dedamąsias, perspektyvaus jauno sportininko ugdymas gali pareikalauti maždaug 25–30 tūkst. eurų per metus. Kai kuriose disciplinose, pavyzdžiui, BMX, ši suma gali siekti apie 12–15 tūkst. eurų. Prie šio proceso prisideda klubai, sporto centrai, savivaldybės, federacija, valstybės programos ir, žinoma, pačios sportininkų šeimos“, – komentuoja Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas.
Tačiau investicijos į jaunąjį sportininką yra tik viena viso proceso dalis. Vienas sudėtingiausių momentų ateina tuomet, kai perspektyviam jaunuoliui reikia žengti iš jaunimo sporto į aukšto meistriškumo ir profesionalų lygį.
Talento neužtenka
Šiame etape itin svarbi tampa profesionalaus sporto grandis. Lietuvos dviračių sporto federacija, bendradarbiaudama su profesionalia Lietuvos „Energus“ dviračių komanda, siekia stiprinti šalies dviračių sporto sistemą ir kurti perspektyviems sportininkams aiškų kelią nuo jaunimo sporto iki aukšto meistriškumo bei profesionalaus lygio tarptautinėse varžybose.
„Energus“ komandos vadovo, buvusio profesionalaus dviratininko ir tris kartus olimpinių žaidynių dalyvio Ignato Konovalovo teigimu, net ir išskirtinis talentas savaime negarantuoja profesionalios karjeros.
„Galime užauginti labai talentingą jauną dviratininką, tačiau vien talento neužtenka. Norint suprasti, ar sportininkas gali konkuruoti tarptautiniu lygiu, jam reikia suteikti galimybę ten nuolat varžytis. Čia labai svarbus bendras federacijos, klubų, trenerių ir profesionalių komandų darbas. Mūsų, kaip profesionalų, užduotis – padėti užpildyti tarpą tarp perspektyvaus jaunuolio ir profesionalaus dviračių sporto“, – sako I. Konovalovas.
Būtent reguliarus dalyvavimas tarptautinėse varžybose tampa viena brangiausių, tačiau kartu ir svarbiausių sportininko tobulėjimo dalių.
Už vieno dviratininko rezultato – visa komanda
Profesionalaus sportininko išlaikymo kainos, pasak I. Konovalovo, negalima skaičiuoti vien pagal tai, kiek tiesiogiai investuojama į patį atletą.
„Į varžybas keliauja komandos personalas, reikia transporto, apgyvendinimo, maitinimo, dviračių ir atsarginių dalių, mechanikų, masažuotojų, trenerių darbo. Profesionalus dviračių sportas yra komandinis mechanizmas, net jeigu rezultatų lentelėje galiausiai matome vieno sportininko pavardę“, – aiškina I. Konovalovas.
Dar vienas svarbus aspektas – tęstinumas. Vienas startas aukšto lygio varžybose neparodo tikrojo sportininko potencialo. Norint progresuoti, reikia viso sezono programos ir nuolatinės konkurencijos su stipriausiais varžovais.
„Kai matome sportininką Europos ar pasaulio čempionate, už jo stovi daug žmonių ir daug metų darbo. Tačiau vien nuvykti į vienas aukšto lygio varžybas neužtenka. Norint progresuoti, reikia viso sezono programos. Todėl profesionali komanda tampa viena iš paskutinių ir svarbiausių grandžių tarp perspektyvaus jauno sportininko ir aukščiausio lygio dviračių sporto“, – pažymi „Energus“ dviračių komandos vadovas.
Aukščiausiu lygiu – iki 100 tūkst. eurų per metus
Sportininkui pasiekus aukšto meistriškumo lygį, finansiniai poreikiai išauga dar labiau.
Lietuvos dviračių sporto federacijos skaičiavimais, sportininko, kuris dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, renka UCI reitingo taškus ir siekia olimpinės atrankos, metinis biudžetas gali siekti 60–70 tūkst. eurų.
Įvertinus platesnę sportininko rengimo ir valstybės paramos sistemą, bendra metinė investicija gali priartėti ir prie 100 tūkst. eurų.
„Aukšto meistriškumo sporte investicijos dar labiau išauga. Sportininkas, kuris dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, renka UCI reitingo taškus bei siekia olimpinės atrankos, per sezoną turi startuoti daugybėje tarptautinių varžybų. Kelionės, dviračiai, atsarginis inventorius, techninis aptarnavimas, trenerių darbas, medicininė priežiūra ir pasirengimo stovyklos reiškia, kad vieno tokio sportininko metinis biudžetas šiandien gali siekti 60–70 tūkst. eurų, o įskaičiavus visą valstybės paramos sistemą, bendra investicija į aukščiausio lygio atletą gali priartėti ir prie 100 tūkst. eurų per metus“, – skaičiuoja D. Levickis.
Iššūkis – ne tik atrasti talentą, bet ir jo neprarasti
Šiuo metu Lietuvos dviračių sporto federacija vienija daugiau kaip 200 licencijuotų jaunųjų sportininkų. Jų skaičius kasmet kinta, tačiau pastebima tendencija, kad sportuoti pradeda vis jaunesni vaikai, o jaunųjų dviratininkų ugdymo iniciatyvų ir klubų Lietuvoje daugėja.
Todėl vienas svarbiausių uždavinių – ne tik sudominti vaikus dviračių sportu ir pastebėti talentingiausius, bet ir sukurti jiems aiškų kelią tolesniais karjeros etapais. „Todėl šiandien ypač svarbu, kad prie jų kelio prisidėtų ne tik viešasis sektorius, bet ir socialiai atsakingas verslas. Būtent tokia partnerystė leidžia talentingiems sportininkams siekti aukščiausio meistriškumo ir garsinti Lietuvos vardą tarptautinėse arenose“, – pabrėžia D. Levickis.
Federacijos ir profesionalios „Energus“ dviračių komandos bendradarbiavimas yra viena tokios sistemos dalių – federacija padeda formuoti ir koordinuoti nacionalinę sporto struktūrą, o profesionali komanda gali suteikti sportininkams aplinką, tarptautinių varžybų programą ir patirtį, reikalingą siekiant kito karjeros lygio.
„Mūsų ambicija turėtų būti ne tik užauginti gerą jauną dviratininką. Turime sukurti jam realų kelią nuo pirmųjų treniruočių Lietuvoje iki profesionalaus sporto. Kai federacija, klubai, treneriai, profesionalios komandos, valstybė ir verslas dirba viena kryptimi, sportininkui atsiranda galimybė koncentruotis į tai, ką jis turi daryti geriausiai – treniruotis, tobulėti ir siekti rezultato“, – sako I. Konovalovas.
Profesionalaus dviratininko kelias gali trukti dešimtmetį ir ilgiau, todėl jo kainos negalima vertinti pagal vieno sezono biudžetą. Investicijos prasideda dar vaikystėje ir auga kartu su sportininko meistriškumu, varžybų lygiu bei tarptautinių startų skaičiumi.
