„Jeigu bus Nacionalinis stadionas, tai ten žais „Žalgiris“, nes toks visada buvo mero pažadas. Noriu paprašyti gerbiamo (Arvydo) Avulio – tai tiktai jo atsakomybė – neatiduoti vilniečių sporto pinigų Kaunui, pasirašant stadiono operavimo sutarties su Kauno „Žalgirio“ arena.
Tai – vienintelis mano prašymas, nes šie pinigai turi likti Vilniuje ir sostinės sportui. Dabar yra didelės grėsmės, kad bus kitaip“, – pristatydama „Žalgirio“ sezoną Europoje teigė V.Venslovaitienė.
„Šventai tikime, kad pastaraisiais metais kosminiais greičiais ir kokybe auganti „Ryto“ bendruomenė nusipelnė šanso. Nusipelnė šanso tapti realiu konkurentu Kauno „Žalgiriui“, kuris siekia įgyti didžiausių sporto infrastruktūros objektų monopoliją Lietuvoje.
Nors ir nesame tokie turtingi ir įtakingi kaip priešininkai, žinome, kad už mūsų stovi vilniečių bendruomenė, kuri neleis įvykti beprotybei ir priešinsis tam iki pat pabaigos, – daugiau nei tūkstančio reakcijų sulaukusiu įrašu feisbuke vakar pasisakė ir „B tribūna“. – Žinome, kad tai nebus lengva ir tam reikės viso miesto pagalbos ir įsikišimo.“
15min antradienį paklausė sostinės mero Valdo Benkunsko, ar tokie Vilniaus miesto klubų nuogąstavimai turi pagrindo?
„Iš vienos pusės, galiu pasidžiaugti. Jeigu dar prieš gerą mėnesį apskritai buvo abejojama, ar šis projektas bus įgyvendintas, tai dabar tuo lyg ir abejonių yra mažiau, – atsakymą pradėjo V.Benkunskas.
– Tie atsinaujinę statybos darbai, matyt, duoda tikėjimo, kad tikrai tas objektas bus pabaigtas. Aš (pats) tuo neabejojau. Darbai įgauna pagreitį ir statybų aikštelėje pasimatys labai intensyvus veikimas.“
„Dėl operavimo – klausimai yra ankstyvi, – tęsė Vilniaus meras. – Jokie sprendimai nėra priimti. Turime koncesininką, kuris šiuo metu yra užsiėmęs statybų dalimi. Mano irgi rūpestis užtikrinti, kad statybos vyktų sklandžiai, kokybiškai ir atitiktų koncesijos sutartį.
Kitą vertus, aš girdžiu Vilniaus sporto bendruomenės nuogąstavimus, kas bus operatorius? Manau, kad kol vyks statybos, mes turėsime laiko išspręsti visus šiuos klausimus, užtikrinant, kad operatorius atitiktų sporto bendruomenės lūkesčius, bet lygiai taip pat operatorius būtų pajėgus finansiškai ir organizaciškai šį kompleksą suvaldyti, nes jį suvaldyti, kitaip tariant – įveiklinti, kad jis veiktų ne nuostolingai, dirbtų pelningai, yra irgi nemenkas iššūkis. Ta pati koncesijos sutartis nurodo labai daug įsipareigojimų miestui ir valstybei iš koncesijos pusės.“
„Manau, kad diskusijos yra ateityje. Tikrai neignoruojame tų nuogąstavimų, kuriuos išsako sporto bendruomenė, bet manau, viską išspręsime“, – lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose kapsulės įkasimo renginyje kalbėjo sostinės galva.
V.Benkunskas taip pat atsakė ir į klausimą, ar Nacionalinio stadiono komplekso projektas galėtų grįžti į ankstesnį variantą, žinant, kad sostinėje nebeliko antros krepšinio komandos „Wolves“, tad galbūt nebeliko ir poreikio dar vienai krepšinio arenai, numatytai projekte.
„Ne, visi sprendimai yra priimti. Jie yra pradėti ir įgyvendinti. Ta sporto arena tarnaus ne tik sportui, bet ir kultūrai, visiems kitiems renginiams. Tokios vidutinio dydžio arenos Vilniaus mieste trūksta. Turim didžiąją, kuri skaičiuoja jau 20 metų, joje telpa 10 tūkst. žiūrovų ir turim kitas erdves, kurios talpina iki 2 tūkst. Labai aiškiai matome vidutinės arenos poreikį ir užklausose iš užsienio, kai organizuojamas konferencinis turizmas. Visaip kaip ta erdvė tikrai tarnaus ir ji yra reikalinga tokiame augančiame mieste kaip Vilnius, – teigė V.Benkunskas.
– Visi infrastruktūros objektai, kurie yra suplanuoti daugiafunkciniame komplekse – jų funkcionalumas yra neabejotinas ir jie tikrai prisidės prie miesto patrauklumo.“
