Kiek metų dirbate trenere?
Aš dirbu jau dvidešimt metų ir treniruoju būtent šuolininkus. Anksčiau daugiau teko susidurti su šuolininkais į tolį, o paskutinius a6tuonerius metus treniruoju ir šuolininkus į aukštį.
Pagal ką Jūs renkatės žmones į treniruočių grupes?
Visų pirma renkame vaikus mokyklose, taip pat stebime mokyklų varžybas. O jau vėliau, kai žmonės pradeda treniruotis pagal bendrąsias programas, specializuojame juos fizinius duomenis ir charakterius.
Ar treneriai tarpusavy nesipyksta, kovodami dėl vieno ar kito žmogaus?
Kartais tokių niuansų būna. Jei žmogus yra gero charakterio, jis patinka tiek bėgikams, tiek šuolininkams, tiek metikams. Tačiau didesnių konfliktų tikrai nebūna, visi treneriai mato žmogaus galimybes. Tad kad ir koks auksinis charakteris bebūtų, aš neimsiu sau žmogaus, tinkančio bėgti ilgus nuotolius. Tik tiek, kad jauname amžiuje tai ne visada matoma. Pavyzdžiui Karina Vnukova, dar būdama keturiolikos metų, į tolį šoko kur kas geriau, nei į aukštį, kartu šokinėjo ir trišuolį. Tačiau vienu metu įvyko lūžis, kuomet Karina per varžybas savo asmeninį rezultatą pasigerino net 20 centimetrų. Taip ji atėjo būtent į šuolį į aukštį, nors tik visai neseniai federacija paprašė nebešokinėti trišuolio, o rinktis vieną rungtį. Vyrai mano, kad trišuolis aukščiui trukdo. O mano nuomone, kaip tik padeda. Ir pasaulyje yra labai daug pavyzdžių, kuomet buvę trišuolininkai pradeda šokt į aukštį ir atvirkščiai.
Lengvaatlečių, o konkrečiai Karinos Vnukovos, sezonas jau beveik baigėsi – gal galite įvertinti, koks jis buvo?
Labai sėkmingai susiklostė žiemos sezonas. Gal ji net nevisiškai realizavo savo galimybes. Ji galėjo peršokti gerokai daugiau nei 191 cm. Tačiau pavasarį šuolininkė gavo kaklo traumą ir tai ją labai išmušė iš vėžių. Jei kalbėtumėm technine kalba, tai buvo labai daug prarasta šuolio technikoje. Kuomet žmogus saugo kaklą (o po traumos toks refleksas atsiranda automatiškai), pasikeičia šuolininko atsispyrimas bei šuolio trajektorija – ji nebegali leistis ant sprando. Tad vasaros sezonas nebuvo toks sėkmingas. Šios traumos padariniai jaučiami vis mažiau, tad viltys atidedamos ateinančiam sezonui. Jau į vasaros pabaigą matėme rezultatų pagerėjimus, ir per olimpines žaidynes Karinos rezultatas (185 cm) buvo tikrai geras. Pažiūrėkime, kokios buvo oro sąlygos – dalis sportininkių neįveikė net pradinio aukščio.
Ar buvo galimybių Pekine įveikti 189 cm, kurie būtų garantavę vietą finale?
Buvo. Antras bandymas šiame aukštyje buvo labai netoli sėkmingo. 23 vieta bendroje įskaitoje iškovota ir todėl, kad pirmuosius du aukščius ji peršoko pirmais bandymais. Pradinis aukštis 180 cm. buvo pakankamai solidus, ir net ne visoms dalyvėms įkandamas. Kartelei pakilus į 185 cm., kilo labai stiprus priešinis vėjas. Esant dideliam vėjui, pasikeičia sportininko įsibėgėjimas. Pirmame bandyme Karina pastebėjo, kad iš tos vietos, kur suplanuota, atsispirti nepavyks, tad tiesiog prabėgo kartelę. Dar buvo likę apie penkiolika sekundžių bandymui, per kurias ji aukštį peršoko. Tikrai ne kiekvienas sportininkas šiuo atveju būtų susitvarkęs su savo nervais ir parodęs tokį kovotojišką charakterį.
Kokį aukštį Karina pajėgi įveikti? Lietuvos rekordas šiuo metu yra 198 cm., tad ar sieksite 199?
Aš manau, realu tikėtis dviejų metrų. Žinoma, kada tai atsitiks, priklauso nuo daugelio veiksnių – traumų, atsidavimo sporto šakai, sveikatos. Idealiu variantu galima tikėtis po metų ar dviejų, tačiau realiai laiko turime iki Londono olimpiados.
