Vienas ryškiausių pavyzdžių – Prancūzija, laikoma viena stipriausių trail rinkų Europoje. Čia registruotų finišų skaičius išaugo nuo maždaug 553 tūkst. 2015 m. iki apie 1,06 mln. 2024 m. Tai beveik dvigubas augimas per mažiau nei dešimtmetį. Nors kalbama apie finišus, o ne unikalius dalyvius, ši dinamika aiškiai rodo: žmonės ne tik ateina į trail, bet ir startuoja vis dažniau.
Augimą patvirtina ir tarptautinių serijų mastas. UTMB World Series 2024 m. apėmė 43 renginius 25 šalyse ir pritraukė apie 134 tūkst. dalyvių. Tokie renginiai kaip UTMB Mont-Blanc kasmet sutraukia dešimtis tūkstančių dalyvių ir dar daugiau norinčiųjų patekti. Europa šiandien yra šio sporto epicentras – tiek infrastruktūros, tiek kultūros prasme.
„Šie skaičiai rodo ne tik augimą, bet ir struktūrinį pokytį – trail bėgimas iš alternatyvos tampa viena populiariausių ištvermės sporto formų Europoje“, – sako Natalija Boguševičienė.
Kas yra trail bėgimo esmė – ir kodėl apie ją vėl kalbama?
Augant sportui, vis dažniau keliamas klausimas – ar trail bėgimas nepraranda savo esmės.
Trail nėra tik kilometrai ar sukilti aukščio metrai. Tai judėjimas natūralioje aplinkoje, kur svarbus ne tik fizinis pasirengimas, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie reljefo, priimti sprendimus, „skaityti“ trasą. Tai sportas, kuriame patirtis – gamta, nenuspėjamumas, savarankiškumas – yra ne mažiau svarbi nei rezultatas.
„Bėgimas bekele nėra tik bėgimas. Tai santykis su aplinka. Jei viską supaprastiname iki patogaus takelio ir aiškaus tempo – kažką prarandame“, – sako Vilius Aleliūnas.
Trumpesnės distancijos keičia auditoriją
Dar viena ryški tendencija – renginių struktūros kaita. Didžiausią augimą šiandien generuoja trumpesni (5–30 km) trail bėgimai.
Tai iš esmės plečia auditoriją: į bekelę ateina miesto bėgikai, ieškantys ne tik rezultato, bet ir patirties. Kartu nuosekliai auga ir moterų įsitraukimas.
„Matome aiškų poslinkį – trail tampa labiau prieinamas, demokratiškesnis. Tai nebėra tik itin ilgo nuotolio bėgikų sportas“, – sako N. Boguševičienė.
Auga sportas, bet jo ekonomika – vis dar trapi
Nepaisant augimo, trail bėgimo ekonomika skirtingose rinkose vystosi nevienodai.
„Didžiuosiuose renginiuose matome stiprią komercinę struktūrą, bet mažesnėse rinkose, tokiose kaip Lietuva, organizatoriai vis dar dirba labai ribotų resursų sąlygomis“, – sako N. Boguševičienė.
Pasak jos, Lietuvoje startiniai mokesčiai išlieka santykinai nedideli ir padengia tik dalį realių kaštų, o rėmėjų rinka dar tik formuojasi.
Skaičiai neparodo viso trail pasaulio
Nors statistika rodo įspūdingą augimą, svarbu ją vertinti kritiškai. Dauguma duomenų remiasi finišų ar registracijų skaičiumi, o ne unikalių dalyvių baze. Be to, didelė dalis trail kultūros apskritai nevyksta varžybose.
Treniruotės miške, Strava segmentai, bendruomeniniai bėgimai – visa tai lieka „už statistikos ribų“, nors būtent ten dažnai gimsta tikrasis ryšys su sportu.
„Jei matuotume tik varžybas, nepamatytume pusės trail pasaulio. Žmonės bėga ne tik su starto numeriu – jie bėga dėl savęs – ir tai yra esminė trail pusė“, – sako Vilius Aleliūnas.
Šią kryptį sąmoningai stiprina ir Vilnius Trail Run organizatoriai. Pasak jų, renginys nėra tik viena diena kalendoriuje – tai procesas, kuris vyksta prieš startą ir po jo.
„Matome aiškią prasmę investuoti į treniruotes ir bendruomenę. Dėl to organizuojame nemokamas treniruotes dalyviams – jos padeda ne tik pasiruošti, bet ir atrasti patį bekelės bėgimą“, – sako Natalija Boguševičienė.
