V.Dzikevičius akimirksniu išgarsėjo visoje Europoje, kai praėjusį savaitgalį atvirajame Vokietijos čempionate svorio kategorijoje iki 80 kg įveikė pasaulinio lygio žvaigždę britą Aaroną Cooką.
„Be abejo, tai didžiausia mano laimėta kova, – specialiai 15min.lt pasakojo Vilniaus sporto klubo „Tornado“ sportininkas. – Iš pradžių buvau atsipalaidavęs. Nesvarbu buvo, laimėsiu ar ne. Tačiau kai pamačiau, kad galiu laimėti, kibau į britui atlapus.“
– Kaip atėjai į šią kovinę sporto šaką?
– Nelabai galėjau rinktis. Tėvai šešiametį nuvedė ir liepė sportuoti. Buvo akimirkų, kai nenorėjau, bet tėvai vertė. Vėliau nesigailėjau – sportas man tapo savotišku narkotiku. Nesvarbu, ar skauda koją, ar atostogos, norisi sportuoti. Dabar neįsivaizduoju gyvenimo be taekwondo.
– Sportą tenka derinti su studijomis. Susitvarkai?
– Mokykloje mokytojai padėjo, skatino. Dabar tenka labai derinti varžybų grafiką, nes universitete nesuteikia jokių lengvatų. Derinti mokslą ir sportą – gana sudėtinga.
– Tokiame sporte traumos tikriausiai dažnas palydovas?
– Beveik per kiekvienas varžybas patiriu kokią nors traumą, bet rimtų dar neturėjau. Mėlynės, patempimai – be to apsieiti negali, tačiau stengiesi greičiau išsigydyti ir toliau kovoji.
– Koks mėgstamiausias kovos veiksmas?
– Nemėgstu veltis į artimą kovą, nes esu aukštas, o priešininkų yra žemesnių ir greitesnių. Mėgstu spirti, sutrukdyti varžovo ataką. Per smūgį pelnau tašką – tuomet ramu.
– Kokią turi svajonę ar tikslą?
– Iš pradžių tikslų nebuvo, bet kai patekau į rinktinę, atsirado ir svajonė. Norėčiau patekti į olimpiadą. Galbūt nieko ten nelaimėsiu, bet dalyvauti norisi. Juk tai kiekvieno sportininko svajonė. O iš mažesnių tikslų – Europos čempionate iškovoti prizinę vietą.
Treniruočių partneris – Vokietijoje
Norint patekti į olimpines žaidynes V.Dzikevičiui reikės Europos čempionate užimti prizinę vietą. „Pasaulio čempionate mirtininkų vadinamoje svorio kategorijoje iki 80 kg prasibrauti beveik neįmanoma“, – pasakojo su vilniečiu jau 14 metų dirbantis Lietuvos taekwondo rinktinės vyriausiasis treneris Žymantas Bražiūnas.
Anot jo, šiame sporte aukščiausios klasės turnyrai ir pelnomi reitingo taškai neduoda jokių privilegijų, todėl viską lemia vieta pasaulio ir Europos atrankos turnyruose. Dar vienas sunkumas – Lietuvoje nėra Vitoldo svorio, ūgio ir lygio treniruočių partnerio.
„Daug bendradarbiaujame su Vokietijos taekwondo tyrimų centru, važinėjame ten į pasirengimo stovyklas. Vitoldas ten turi treniruočių partnerį kubietį Alberto Celestrinas, kuris yra lyderis Europoje, – pasakojo treneris. – Tiesiai šviesiai klausiau specialistų, ar Vitoldas gali ką nors pasiekti. Atsakymas buvo vienareikšmiškas – jis labai perspektyvus.“
Tikslas – taekwondo elitas
Tik praėjusiais metais V.Dzikevičius, pirmasis iš suaugusių Lietuvos sportininkų, pateko į Europos reitingus. Pasak Ž.Bražiūno, progresas akivaizdus, tad ir tikslai keliami gana aukšti.
„Vitoldas išsiskiria sugebėjimu 100 procentų vykdyti nurodymus ir laikytis plano. Jis nejaučia baimės ir neturi agresijos. Tiesiog daro darbą, – auklėtinį apibūdino Ž.Bražiūnas. – Toks požiūris labai padeda siekti aukštų rezultatų.“
Anot jo, po 2–3 metų V.Dzikevičius priklausys taekwondo elitui. Artimiausias sportininko pasirodymas bus gegužės 12–19 dienomis Sankt Peterburge vykstantis Europos čempionatas. „Koks tikslas? Nusitaikėme į medalius“, – tikino Ž.Bražiūnas.
Iš kovinių sporto šakų taekwondo – viena įdomiausių. Čia kova vyksta kojomis. Žemiau juosmens negalima smūgiuoti. Kodėl korėjiečių kovos menas nuo 2000 metų tapo olimpine sporto šaka? Naudojamos apsaugos padeda išvengti rimtų traumų vykstant artimai kontaktinei kovai. Be to, atsiradusios elektroninės kūno apsaugos leidžia objektyviai skaičiuoti rezultatą.
