Nuo šiol Vilma portale 15min.lt rašys savo tinklaraštį, kuriame dalinsis įspūdžiais iš varžybų ir kelionių po visą pasaulį. Pirmajame įraše – apie viską nuo pačių pradžių.
Pirmieji BMX'ininkai Lietuvoje – aš ir mano brolis
BMX („Bicycle Moto Cross“) – didžiulis greitis, reakcija, staigumas, galingumas, skrydis oru... Adrenalinas, didžiulė rizika, momentinis reagavimas ir prisitaikymas prie pastoviai kintančių situacijų...
Vienu žodžiu apsakyti, kas yra BMX, neįmanoma! Reikia tai pamatyti, patirti, pabandyti, kad suprastum, koks įdomus ir išskirtinis sportas tai yra. Ir sunkus – tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
BMX buvo pradėtas kultivuoti 1974 metais Kalifornijoje, JAV. 1980 m. šis sportas atkeliavo ir į Europą. 1990 metais – į Lietuvą. Dabar BMX sportas praktikuojamas virš 50 šalių.
Per tuos 10 profesionalios karjeros metų buvo daug pasaulio čempionatų, daug pasaulio taurės etapų, bet rezultatai niekada nedžiugino taip, kaip dabar!
2008 metais BMX debiutavo olimpinėse žaidynėse. Tai sportą pakėlė į profesionalų lygį, kurio dėka dabar dauguma geriausių pasaulio BMX'ininkų iš to valgo duoną. Kai kurie ne tik duonai, bet ir dideliems namams prestižiškose pasaulio vietose užsidirba! Pavyzdžiui, olimpinis čempionas iš Latvijos Maris Strombergs.
Šį sportą 1989 metais Lietuvoje pradėjo mano tėtis Albertas Rimša. Jis jaunystėje rimtai užsiiminėjo plento dviračiais, po to dirbo plento dviračių treneriu, tad dviračiai jam nebuvo kažkas naujo.
Vis dėlto BMX buvo visai kas kita: nauja, nepažinta, kažkas intriguojančio. Aš ir mano brolis automatiškai tapome pirmaisiais Lietuvos BMX'ininkais. Nuo to laiko ir minu.
Geriausi rezultatai atėjo tik dabar
Per savo ilgą karjerą esu iškovojusi nemažai titulų, ypač jų daug būdavo važiuojant jaunučių grupėse. 14 metų buvau tapusi net pasaulio čempione!
Žinoma, elito grupėje važiuoti daug sunkiau. Bet tai darau jau 10 metų. Per tuos 10 profesionalios karjeros metų buvo daug pasaulio čempionatų, daug pasaulio taurės etapų, bet rezultatai niekada nedžiugino taip, kaip dabar!
Truputį keista net pačiai... Pernai, po 9 metų pastangų, pagaliau pavyko papulti į pasaulio čempionato finalą. Ten iškovojau 6 vietą. Tai geriausias visų laikų rezultatas.
Dar vieną staigmeną pavyko pateikti prieš kelias savaites vykusiame pasaulio taurės 2-ajame etape Norvegijoje, kur iškovojau 4 vietą! Tai taip pat istorinis įvykis.
 |
| sportoakimirka.lt nuotr./Vilma Rimšaitė |
Iškovoti tokį aukštą rezultatą olimpiniais metais yra tikrai didelis įvykis, nes visos sportininkes šiam sezonui ruošėsi dar stipriau nei visada, jos visos yra dar geresnėje sportinėje formoje nei bet kada.
Ir, tiesą sakant, dažnai pasaulio taurėje iškovoti aukštą vietą būna sunkiau nei pasaulio čempionate, nes pasaulio taurėje jaunės ir elito grupės moterys važiuoja kartu. Tad būna didesnis sportininkių skaičius, o tarp jaunių visada atsiranda vienas kitas talentas, kuris net neturėdamas didelės patirties gali iššauti ir parodyti labai aukštus rezultatus.
Neblogai sekasi ir Europoje. Europos čempionatas susideda iš 12 etapų 6 šalyse. Iš visų etapų du blogiausi rezultatai yra anuliuojami ir bendras rezultatas sumuojamas iš 10-ies geriausių pasirodymų.
Šį sezoną pirmą kartą per visą 10 metų karjerą elito grupėje pavyko laimėti etapo varžybas. Taip pat per 10 jau įvykusių Europos čempionato etapų 5 kartus lipau ant podiumo. Man tai taip pat yra šiek tiek nauja...
Pasaulio čempionate laukia pragaras, bet aš tam pasiruošusi. Man patinka tokios varžybos!
Laukia pragaras, bet man tai patinka!
Šį savaitgali laukia paskutiniai (finaliniai) Europos čempionato etapai Prancūzijoje, kuriuose ir išaiškės, ar aš galutinėje įskaitoje išliksiu 3-ioje pozicijoje, ar krisiu žemyn.
Po savaitės dalyvausiu varžybose Olandijoje. Ten vyks 3-iasis pasaulio taurės etapas. Praėjus dviems savaitėms po varžybų Olandijoje – pasaulio čempionatas, kuriame bus kovojama dėl paskutinių 3 kelialapių į olimpines žaidynes.
Jau dabar aišku, kad varžybos bus laaaaabai sunkios tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Bus labai arši ir agresyvi kova. Moterų, kurioms neišeina kvalifikuotis pagal šalis (tokioje situacijoje kaip mano), yra bent 10, o vietų tik 3. Bus pragaras!!
Bet nieko – aš tam pasiruošusi. Man patinka tokios varžybos! Darysiu maksimumą, na, o ar pavyks – žiūrėsime.
Sunku, nes tai vienintelis šansas ir mūsų sporte sėkmė yra labai svarbi. Reikia sėkmės, kad negriūtum trasoje, kad prieš tave ar už tavęs negriūtų kitos sportininkės ir tavęs nenuverstų... Kad neprakiurtų padanga... Ir taip toliau.
Ir vis dėlto: kad ir kas benutiktų, gyvenimas tęsis!
