Priminsime, kad lapkritį R.Meilutytė kartu su kitomis Lietuvos sporto žvaigždėmis prisidėjo prie kultūros bendruomenės rengiamo mitingo ir išreiškė susirūpinimą „buldozeriu stumiama sporto reforma“.
Lietuvos sportininkų asociacija pastaruoju metu protestavo dėl Lietuvos švietimo sporto ir mokslo ministerijoje subrandinto įstatymo projekto, kuriam pritarė ir Lietuvos tautinio olimpinis komitetas.
Pagal Seime jau palaimintą sporto reformos projektą, sporto pinigų, kurių kitąmet valstybės biudžete numatyta apie 80 mln. eurų, dalybų svertus valdytų naujai kuriama Nacionalinė sporto taryba.
Trylikos narių bus išrinkti asmenys iš organizacijų, kurios pačios dalyvauja pinigų dalybose, o dalis vadovų užima aukštas pareigas LTOK. Dalis sporto federacijų, tarp jų plaukimo, lengvosios atletikos, dviračių sporto, kiokušin karatė, norėtų likti prie esamo finansavimo modelio, kurį prižiūri Nacionalinė sporto agentūra, kontroliuojama tos pačios ministerijos. Šiuo metu sporto finansavimas iš esmės veikia pagal įstatymu numatytas formules, pagrįstas sporto šakos rezultatais ir masiškumo rodikliais.
Lygiai prieš savaitę R.Meilutytė, tik grįžusi iš Europos plaukimo čempionato, dalyvavo ir Seimo žurnalistų bendruomenės ir ją palaikančių kelių dešimčių tūkstančių šalies piliečių mitinge „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Antradienio vakarą paskelbus geriausios sportininkės pavardę R.Meilutytė liko sėdėti savo vietoje ir ant scenos lipti atsisakė.
Prieš tai šventines kalbas renginio metu ant scenos sakė tiek dabartinė Lietuvos premjerė Inga Ruginienė, tiek švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Geriausia šalies sportininke Rūta išrinkta šeštąjį kartą karjeroje. Prieš tai Lietuvos sporto visuomenė „Auksinei žuvelei“ nusilenkė 2012, 2013, 2014, 2018 ir 2022-aisiais.
Nė viena kita šalies atletė nėra tapusi geriausia šalies sportininke šešis kartus, o per visą rinkimų istoriją tituluotesnis yra vos vienas šalies sportininkas – septynis kartus geriausiu rinktas krepšininkas Modestas Paulauskas.
Šiemet 28-erių R.Meilutytė ketvirtą kartą iš eilės tapo pasaulio čempione plaukdama 50 metrų krūtine.
Geriausia šalies sportininke šiemet taip pat pretendavo tapti 4-ą vietą pasaulio čempionate užėmusi irkluotoja Viktorija Senkutė bei pasaulio dviračių treko čempionate 5-ą vietą užėmusi Olivija Baleišytė.
Pastaruosius dvejus metus geriausia šalies sportininke moterimi buvo renkama breiko atstovė Dominika Banevič.
Tarp vyrų šį apdovanojimą ketvirtus metus iš eilės laimėjo disko metikas Mykolas Alekna. Jis pagal trofėjų skaičių susilygino su savo tėvu Virgilijumi Alekna (2000, 2004, 2005, 2006).
23-ejų vilnietis šiemet iškovojo sidabro medalį pasaulio lengvosios atletikos čempionate, o sezono pradžioje pagerino planetos rekordą.
Kovoje dėl nugalėtojo vardo jis aplenkė Europos čempionu šiemet tapusį gimnastą Robertą Tvorogalą ir penktą vietą pasaulio čempionate užėmusį irkluotoją Giedrių Bieliauską.
Apdovanojimas „Už viso gyvenimo nuopelnus“ įteiktas legendine šalies lengvaatletei Birutei Kalėdienei.
Metų paralimpiečiu tapo plaukikas Edgaras Matakas, paralimpiete – lengvaatletė Oksana Dobrovolskaja.
„Metų komandos“ titulą laimėjo Europos vyrų 3x3 krepšinio čempionais tapusi komanda: Evaldas Džiaugys, Aurelijus Pukelis, Marijus Užupis, Ignas Vaitkus.
Kalbą sakyti ėmęsis M.Užupis nustebino originalumu. Padėkojęs treneriams, aptarnaujančiam personalui ir šeimos nariams, krepšininkas nusprendė pasveikinti ir save.
„Noriu padėkoti sau, kad savimi tikiu, sunkiu keliu einu, bet vis tiek pasiekiu, ko noriu“, – kalbėjo „Metų komandos“ narys.
Į geriausios komandos titulą taip pat pretendavo Martyna Kazlauskaitė ir Dominykas Jančionis, jie naujosios olimpinės irklavimo rungties – paplūdimio sprinto – Europos čempionate pasipuošė bronzos medaliais mišrių dviviečių valčių klasėje.
Geriausia komanda buvo nominuota ir dar viena irkluotojų komanda – tik šiemet kartu į pavienę keturvietę valtį susėdę broliai Dovydas, Domantas ir Povilas Stankūnai bei Mantas Juškevičius pasaulio irklavimo čempionate užėmė ketvirtą vietą, o pasaulio taurės varžybų antrajame etape iškovojo bronzos medalius.
„Metų proveržiu“ tapo tik vasarą į pavienę dvivietę valtį susėdę Arnedas Kelmelis ir Povilas Juškevičius, kurie pasaulio irklavimo čempionate užėmė penktą vietą. 22-ejų metų Povilui tai buvo pirmasis karjeroje pasaulio čempionato A finalas, o 23-ejų metų Arnedui šios planetos pirmenybės buvo apskritai debiutinės.
„Dėkojame šalies irklavimo bendruomenei, mūsų treneriui Mykolui Masilioniui ir šeimos nariams už besąlygišką palaikymą. Be jūsų šio apdovanojimo nebūtų“, – kalbėjo ant scenos užlipęs A.Kelmelis.
Paralimpinio sporto proveržio apdovanojimą atsiėmė Monika Ažiulionytę. Ji Europos silpnaregių ir aklųjų dziudo čempionate iškovojo istorinį sidabro medalį.
„Metų treneriu“ tapo ryškiausią Lietuvos plaukimo žvaigždę Rūtą Meilutytę jau kuris laikas treniruojantis Tadas Duškinas.
„Ačiū sportininkams, treneriams, personalo nariams ir tikiu, kad su artėjančiomis šalies sporto reformomis mūsų įdirbis nenueis veltui“, – atsiimdamas apdovanojimą kalbėjo T.Duškinas.
Jo treniruojama auklėtinė šiemet Singapurė ketvirtą kartą iš eilės plaukdamas 50 metrų krūtine tapo planetos čempione.
Didžiausią konkurenciją T.Duškinui šiemet sudarė pasaulio vicečempiono ir rekordininko Mykolo Aleknos treneris Mantas Jusis bei Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris Mykolas Masilionis.
Metų paralimpinio sporto trenere išrinkta Teresė Nekrošaitė. Ji yra pasaulio čempionate bronzos medalį laimėjusios disko metikės Oksanos Dobravolskajos trenerė.
Renginį vedė artėjančių Milano žiemos olimpinių žaidynių dalyvis čiuožėjas Saulius Ambrulevičius ir Eglė Kernagytė.
Kandidatus olimpinio sporto nominacijoms siūlė sporto federacijos, o rinko Lietuvos sporto apdovanojimų taryba, sudaryta iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos paralimpinio komiteto, Lietuvos sporto žurnalistų federacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos, Lietuvos olimpinio fondo, LTOK sportininkų komisijos atstovų.
Į nominacijas sportininkai įtraukti už pasiekimus olimpinėse rungtyse nuo 2024 metų lapkričio 1 dienos iki 2025 metų lapkričio 1 dienos.
Paralimpinio sporto laureatus rinko Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.
Renkant nugalėtojus savo balsą galėjo atiduoti ir sporto gerbėjai. Visuomenės balsas sudarė 25 proc.
Geriausių Lietuvos sportininkų rinkimai rengiami nuo 1956 metų. Praėjusiais metais olimpinio sporto metų sportininkais tapo breiko šokėja Dominika Banevič ir disko metikas Mykolas Alekna, o paralimpinio sporto – imtynininkui Osvaldui Bareikiui ir lengvaatletei Oksanai Dobrovolskajai.
Suprasti akimirksniu
- Daugiausiai kartu geriausiais Lietuvos metų sportininkais rinkti: Modestas Paulauskas – 7, Rūta Meilutytė – 6, Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Virgilijus Alekna, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Mykolas Alekna – po 4.
- Pastaba: nuo 1956 iki 2013 metų rinkimuose geriausias sportininkas buvo renkamas bendrai, nuo 2014 metų – atskirose moterų ir vyrų kategorijose.
| Metai | Sportininkas | |
| 1956 | Algirdas Šocikas (boksas) | |
| 1957 | Jonas Pipynė (lengvoji atletika) | |
| 1958 | Birutė Kalėdienė (lengvoji atletika) | |
| 1959 | Adolfas Varanauskas (lengvoji atletika) | |
| 1960 | Antanas Bagdonavičius, Zigmas Jukna (irklavimas) | |
| 1961 | Antanas Bagdonavičius, Zigmas Jukna (irklavimas) | |
| 1962 | Antanas Vaupšas (lengvoji atletika) | |
| 1963 | Adolfas Varanauskas (lengvoji atletika) | |
| 1964 | Ričardas Tamulis (boksas) | |
| 1965 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1966 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1967 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1968 | Danas Pozniakas (boksas) | |
| 1969 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1970 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1971 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1972 | Modestas Paulauskas (krepšinis) | |
| 1973 | Vladas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas) | |
| 1974 | Vladas Česiūnas (baidarių ir kanojų irklavimas) | |
| 1975 | Česlovas Jezerskas (imtynės) | |
| 1976 | Angelė Rupšienė (krepšinis) | |
| 1977 | Vilhelmina Bardauskienė (lengvoji atletika) | |
| 1978 | Vilhelmina Bardauskienė (lengvoji atletika) | |
| 1979 | Lina Kačiušytė (plaukimas) | |
| 1980 | Lina Kačiušytė (plaukimas) | |
| 1981 | Robertas Žulpa (plaukimas) | |
| 1982 | Vladas Turla (šaudymas) | |
| 1983 | Ana Ambrazienė (lengvoji atletika) | |
| 1984 | Arvydas Sabonis (krepšinis) | |
| 1985 | Arvydas Sabonis (krepšinis) | |
| 1986 | Arvydas Sabonis (krepšinis) | |
| 1987 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) | |
| 1988 | Gintautas Umaras (dviračiai) | |
| 1989 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) | |
| 1990 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) | |
| 1991 | Šarūnas Marčiulionis (krepšinis) | |
| 1992 | Romas Ubartas (lengvoji atletika) | |
| 1993 | Vitalijus Karpačiauskas (boksas) | |
| 1994 | Raimundas Mažuolis (plaukimas) | |
| 1995 | Remigijus Lupeikis (dviračiai) | |
| 1996 | Arvydas Sabonis (krepšinis) | |
| 1997 | Raimondas Šiugždinis (buriavimas) | |
| 1998 | Diana Žiliūtė (dviračiai) | |
| 1999 | Edita Pučinskaitė (dviračiai) | |
| 2000 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) | |
| 2001 | Rasa Polikevičiūtė (dviračiai) | |
| 2002 | Raimondas Rumšas (dviračiai) | |
| 2003 | Šarūnas Jasikevičius (krepšinis) | |
| 2004 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) | |
| 2005 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) | |
| 2006 | Virgilijus Alekna (lengvoji atletika) | |
| 2007 | Ramūnas Šiškauskas (krepšinis) | |
| 2008 | Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė) | |
| 2009 | Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) | |
| 2010 | Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) | |
| 2011 | Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) | |
| 2012 | Rūta Meilutytė (plaukimas) | |
| 2013 | Rūta Meilutytė (plaukimas) | |
| 2014 | Rūta Meilutytė (plaukimas) | Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas) |
| 2015 | Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė) | Ramūnas Navardauskas (dviračiai) |
| 2016 | Simona Krupeckaitė (dviračių sportas) | Aurimas Didžbalis (sunkioji atletika) |
| 2017 | Airinė Palšytė (lengvoji atletika) | Andrius Gudžius (lengvoji atletika) |
| 2018 | Rūta Meilutytė (plaukimas) | Andrius Gudžius (lengvoji atletika) |
| 2019 | Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) | Danas Rapšys (plaukimas) |
| 2020 | - | - |
| 2021 | Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė (šiuolaikinė penkiakovė) | Mindaugas Griškonis (irklavimas) |
| 2022 | Rūta Meilutytė (plaukimas) | Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
| 2023 | Dominika Banevič (breikas) | Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
| 2024 | Dominika Banevič (breikas) | Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |
| 2025 | Rūta Meilutytė (plaukimas) | Mykolas Alekna (lengvoji atletika) |






































