„5 danas – tiesiog dar vienas patvirtinimas, kad pasirinktu keliu stumiesi į priekį, nestovi vietoje, – naują karjeros laiptelį įvertino G. Dranevičius. – Kuo jis skiriasi nuo kitų danų? 5-asis danas simbolizuoja užbaigtą karate mokinio kursą. Spalvotieji karatė diržai atitinka mūsų vidurinės mokyklos kursą, juodi diržai iki trečiojo dano – bakalaurą, o penktasis – užbaigtą magistrą.
Toliau mokymosi procesas nesustoja. Su 5 danu įgauni pilnavertį mokytojo statusą ir toliau gilini savo suvokimą karate kelyje. Esminis skirtumas tarp civilinio universiteto ir karatė studijų yra laikas. Universitete mus vertina tik pagal žinias, o karate kelyje vertinami ir suformuoti įgūdžiai. Jiems yra labai svarbus laiko faktorius. Laikas suteikia asmenybei dvasinę brandą, svarbią ne tik įvairiuose menuose. Asmenybės branda ypatingai svarbi ir kasdieniame gyvenime. Todėl tarp juodojo diržo egzaminų yra nustatyti griežti minimalūs laiko tarpai: tarp 1 ir 2 dano – 2 metai, tarp 2 ir 3 – 3 metai, tarp 3 ir 4 – 4 metai, tarp 4 ir 5 – 5 metai. Tad pilnas karate „universiteto“ kursas sudaro mažiausiai 14 metų.“
LKTA prezidentui 5-ojo dano egzamino metu teko stoti prieš autoritetingą komisiją.
„Penkių 7 dano meistrų komisija uždavinėjo sudėtingus klausimus, į kuriuos įmanoma atsakyti ir savo atsakymus pagrįsti tik praėjus ilgą karatė studijų kelią, – sakė G. Dranevičius. – Ypatingai griežtai buvo vertinamas rašto darbas. Komisija kruopščiai tikrino esminių tradicinio karate principų suvokimą, karate katų interpretacijų suvokimo gilumą. Po šios egzamino dalies komisijos pirmininkas, Tarptautinės tradicinio karate federacijos (ITKF) prezidentas Rickas Jorgensenas man ištarė tokius žodžius: „Didelė pažanga. Sveikinimai!“ Mano rašto darbo tema buvo „Budo principai kasdieniame gyvenime“. Manau, tai yra labai aktuali tema visiems, kurie studijuoja karate, kalba apie Budo, tačiau iš tiesų nesuvokia, kas tai yra. Tai mane ir paskatino pasirinkti šią temą, plačiau pristatyti žinias, kurias po kruopelytę susirinkau iš savo mokytojo Hidetakos Nishiyamos. Karate be Budo filosofinio pagrindo yra nei daugiau, nei mažiau tik smūgio-spyrio sportas, formuojantis iškreiptą ir visiškai neteisingą nuomonę apie šį unikalų savigynos meną.“
G.Dranevičius teigė, kad pastaraisiais metais ne vienoje organizacijoje aukštus danus galima įsigyti ne natūraliu keliu.
„Nepažįstu nė vieno Lietuvos karatė meistro, kuris nuosekliai būtų užkopęs iki 5 dano. Aš niekuomet nesupratau ir, matyt, nesuprasiu, kai žmogus, turintis 1 ar 2 daną arba neturintis jokio, staiga grįžta iš kokio nors kovos menų kongreso su jam suteiktu 6, 7 ar 8 danu. Mano nuomone, tai yra ne tikrasis kelias, o politika. Politika karate, kaip ir kitose sporto šakose, prasideda, kuomet baigiasi kasdienės treniruotės, savęs tobulinimas. Tuomet ateina laikas konkuruoti dėl postų, kėdžių, ieškoti lengvesnių kelių, politinių užnugarių, – svarstė karatė meistras. – Labai džiaugiuosi, kad ITKF tokie dalykai nevyksta. Čia kiekvienas registruotas danas yra vertas savęs. Ši organizacija pasaulyje yra labai gerbiama ir vertinama, nes sugebėjo išlaikyti teisingą, principingą atestavimo sistemą. Lietuvos tradicinio karate pasaulyje šiuo metu ITKF yra registruoti 14 pirmojo dano meistrų, 4 – antrojo ir vienas – 5-ojo.“
