Visgi kovotojas reabilitavosi pergale kovo mėnesį prieš Dominyką Rimkų, o dabar A.Misiūno karjeroje – nauji vėjai. Socialiniuose tinkluose jis įsivėlė į kivirčą su Oskaru Buinicku. Ar nusimato nauja kova?
Ir čia A.Misiūnas nusišypso: „Ir kaip tortas ant lėkštutės išlindo tas fruktas... Priimu jo iššūkį ir važiuojam! Jis bet kokia kaina nori to dėmesio, o aš įrodyti, kad galiu. Važiuojam!“
Portale 15min – pokalbis su kovotoju A.Misiūnu, kuris papasakojo apie pralaimėjimą D.Dirksčiui, sūnaus augimą ir O.Buinicko dėmesio troškimą.
– Neskubėkime! Kaip visgi sekasi atsigauti po kovos su Dominyku Dirksčiu?
– Viskas gerai, tik nosį skauda iki šiol, kai į ją pataiko. O daugiau? Viskas good! Žinojau, kad man asmeniškai tai bus labai sunki kova, bet su trenerio Andriaus Šipailos kovos planu gali pavykti. Bet... Smūgis į nosį – akys ašaroja, nieko nebematai. Taip visi planai ir sugriuvo. Toks sportas. Vieną akimirką planas yra, kitą jau nebe. Bet nenoriu dabar sakyti, jog galėjau „taip ar anaip“. Pripažįstu, D. Dirkstys tą vakarą buvo geresnis. Jis nesusimovė, aš susimoviau. Ir versti knygos lapų atgal nereikia. Gyvenimas tęsiasi, grįžau į kaimą, kuriame laukia milijonas darbų – nėra kada net galvoti apie tai, kas buvo.
– UTMA skelbia „vasaros atostogas“ iki rudens. Kokie tavo planai?
– Tai man paskirtas namų areštas, per daug čia neprisiplanuosi (juokiasi). Šeima, šunys, teismai, sportai, remontai. Gaila, kad nevyks UTMA turnyrai, bet noriu susitvarkyti ištvermės reikalus ir prieš sezoną grįžti į „Sparta Fight Gym“.
– Kaip auga sūnus? Kaip sekasi būti tėčiu?
– Uraganėlis auga kaip ant mielių, dabar jis jau toks mažas berniukas, kiekvieną dieną keičiasi. Kuo toliau, tuo labiau viską supranta. Neapsakomas jausmas. Juolab, kad jis kaip du vandens lašai iš išvaizdos į mane, kai buvau jo amžiaus. Dar išpildžiau tą seniai sugalvotą svajonę duoti sūnui vardą Uraganas – tai sakau, viskas tobulai. O koks aš tėvas? Stengiuosi būti geras.
– Socialiniuose tinkluose paviešinai susirašinėjimą su Tailande čempiono diržą iškovojusiu Oskaru Buinicku!
– Apie Osvaldą nėra, ką kalbėti. Visi žinome, kokias kovas Tailande galima gauti: jam ir pasisekė – gavo atvažiavusį poilsiauti žmogelį, kuris norėjo išbandyti save ringe ir tiek. O kalbant apie čempionišką laimėjimą... Kur jo čempiono diržas? Jei būtų čempionas, diržas namuose būtų. Bet kai už diržą reikia susimokėti, tai tokie ir čempionai.
– Panašu, kad tarp jūsų jau įsiplieskė kivirčas?
– Pirmiausia, jis už dėmesį parduotų visus. Didesnis tiktok‘eris nei kovotojas. Todėl ir prie manęs prisikniso. Prieš kovą su D. Dirksčiu, pamenu, mečiau svorį ir pamačiau, kad tas kiaušinis parašė, kad kažkur pavadinau jį Osvaldu ir dabar bet kur ir bet kada jis mane sunešios. Na, galvojau, neapsikrausiu ir nekreipsiu dėmesio. Tačiau dabar, kai pasiskelbė, jog tapo čempionu, pasakiau „dėk tą diržą ant stalo ir kovojam“. Tai jis tik parašė, kad neturi pinigų jo įsigijimui. Tad diržo nebus, bet jei UTMA tiks tokia kova, aš galiu kautis.
– Titulais tavęs neišgąsdinsi?
– Pasikartosiu, koks titulas? Čempiono diržo, pasirodo, jis neturi... Ar matėte tą kovą? Na, aš jau paprastas kovotojas, bet niekada nesigirčiau tokia kova, juolab pats savęs po to nevadinčiau čempionu.
– Pagal kokias taisykles norėtum kautis su O.Buinicku?
– Muay Thai taisyklės su mažomis pirštinėmis. Labai stipru. Didelis iššūkis. Bet čia ne aš sugalvojau. Jis pats pasiūlė. O aš dabar esu po pralaimėjimo, todėl noriu įrodyti, kad galiu, tad manau, kad kova MMA pirštinėmis būtų puiki. „Sparta Fight Gym“ mane tam paruoš, tad esu ramus. Turiu laiko.
