Aukštaitijos sostinėje vykusios varžybos alsavo šventine atmosfera – 1925 metais Kaune vyko pirmasis imtynių čempionatas. Ta proga šiemet vykusių varžybų metu surengtos iškilmės čempionato šimtmečiui paminėti – apdovanoti veteranai ir pagerbtas didelis būrys imtynių sporto puoselėtojų.
Prisiminta, jog pirmame čempionate Kaune rungėsi tik klasikinių imtynių (dabar graikų-romėnų imtynės) meistrai keturiose svorio kategorijose. Tuo tarpu Panevėžyje buvo išdalinti 27 komplektai apdovanojimų, kuriuos iškovojo graikų-romėnų, moterų bei laisvųjų imtynių stilių meistrai.
Tituluoti atletai ir atletės rodė savo pranašumą
Varžybose dėmesys krypo į pajėgiausius atletus ir atletes, kurie eilinį kartą parodė savo pranašumą.
Pirmąsias vietas laimėjo olimpiečiai Gabija Dilytė (50 kg) ir Mindaugas Venckaitis (97 kg), Europos jaunimo čempionas Rokas Čepauskas (72 kg), pasaulio čempionato prizininkas Kristupas Šleiva (77 kg), pasaulio jaunių čempionato sidabro medalio laimėtojas Paulius Galkinas (82 kg), Europos jaunių čempionato prizininkas Paulius Leščauskas (86 kg), pasaulio jaunimo čempionato medalininkė Anna Tieliegina (57 kg), pasaulio U23 čempionato prizininkė Kamilė Gaučaitė (76 kg), įvairių amžiaus grupių Europos čempionatuose medalius laimėję Erikas Čerepokas (130 kg) bei Martynas Nemsevičius (87 kg).
Iki samanomis apaugusio rekordo – keli žingsniai
Eilinį – 17-tą – auksinį apdovanojimą iškovojo laisvųjų imtynių meistras iš Klaipėdos Edgaras Voitechovskis.
Iki geriausio pasiekimo jam trūksta keturių šalies čempiono titulų. Iki šiol rekordas priklauso taip pat laisvūnui Algiui Ladietai, kuris šalies čempionatuose triumfavo 20 kartų. Paskutinis A. Ladietos auksas buvo iškovotas Šiauliuose 1982-ais metais.
Traumos nukėlė pagrindinę intrigą
Čempionate dėl patirtų traumų negalėjo rungtis sunkiasvoriai olimpietis Mantas Knystautas bei pasaulio čempionato penktos vietos laimėtojas Romas Fridrikas.
„Kalbant apie klasikus, pajėgiausi atletai išsibarstė po skirtingus svorius, todėl bene vienintelis rimtas mūšis turėjo vykti tarp sunkiasvorių. Tačiau po patirtų traumų nei abu atletai, nei treneriai nerizikavo ir nusprendė, jog artėjant ilgam tarptautiniam sezonui derėtų laikytis medikų rekomendacijų ir pilnai užbaigti visą gydimo ciklą“, – paaiškino Lietuvos imtynių federacijos viceprezidentas Vladimiras Audickas.
Iš viso Panevėžyje apdovanojimų siekė 111 klasikų, 30 imtynininkių bei 90 laisvųjų imtynių stiliaus atletų.
Jautrus veterano atsisveikinimas
Savo paskutinę kovą šalies čempionate jautriai užbaigė 59-erių Antanas Merkevičius. Pagėgiškis po bronzinės pergalės prieš alytiškį Vakarį Klizą nusiavė imtynių batelius ir, griaudint ovacijoms, paliko juos kilimo centre.
„Vis tiek kada nors reiks baigti. Juolab spaudimą iš trenerių ir artimųjų gaunu. Jie gero linki, saugo mane, – šluostydamas prakaitą ir sudrėkusias akis kalbėjo Antanas bet šyptelėjo ir mąsliai pridūrė, – žinot, SEL'as irgi daug kartų išeidinėjo“.
Bronzinė dinastija
Dar vienas įsimintinas epizodas – bronzinis tėvo ir sūnaus tandemas. Trečiąsias vietas užėmė ir medaliais pasidabino keturiasdešimtmetis veteranas Stanislavas Volotkevičius (130 kg) ir aštuoniolikos sulaukęs sūnus Robertas (77 kg).
„Tokio atveju, kuomet dviejų kartų šeimos atstovai laimėtų to paties čempionato medalius nepamenu“, – kraipė galvą kelis dešimtmečius teisėjavęs varžybose imtynių puoselėtojas iš Anykščių Jonas Pajarskas.
Kodėl neramu pasaulio prizininkui?
Apie gan lengvai pasiektas pergales pasaulio čempionato prizininkas Kristupas Šleiva kalbėjo nenoriai.
„Jums atrodo lengvai, man visai taip neatrodo. Varžymasis namuose man sukelia kažkokį nerimą. Aš tiesiog jaudinuosi ir negaliu pasakyti kodėl. Bet kur už Lietuvos ribų esu ramus kaip belgas. Kodėl? – sau uždavė klausimą tituluotas atletas ir atsakė, – matyt, slegia atsakomybė ir nenoras padaryti klaidų savų žiūrovų akivaizdoje. Kito paaiškinimo neturiu“.
D.Vizbaras: čempionatas užkūrė socialinius tinklus
Buvo gan įdomu išgirsti buvusio imtynininko, daugkartinio įvairių amžiaus grupių šalies čempionatų nugalėtojo ir prizininko Domanto Vizbaro įžvalgas, kuris pasidžiaugė suaktyvėjusia imtynių bendruomenės veikla socialiniuose tinkluose.
„Kelias dienas facebook, instagram ir kitos media paskyros gyveno imtynių ritmu. Tik pradedu naršyti, vis įkrentu į čempionatą. Šį kartą pagrindinio šalies imtynių renginio neįmanoma buvo nepastebėti, – teigiamus pokyčius viešinant svarbų įvykį vardino marketingo specialistas. – Matyt, atėjo supratimas, kad sporto šakos populiarinimas didžiąja dalimi priklauso nuo pačių dalyvių ir jų aplinkos. Tai, kas daroma, yra pigi reklama, todėl malonu buvo stebėti kaip imtynininkai puikiai išnaudoja šiuos lengvai prieinamus ir valdomus įrankius. Tenka tik pasidžiaugti, kad imtynininkai ir imtynininkės „prasilaužė“ šioje srityje“.
A.Kaselis: mažais žingsneliais judami į priekį
Moterų rinktinės treneris Aivaras Kaselis santūriai pagyrė kolegas, kurie ryžosi ugdyti jaunas sportininkes.
„Suradau augančių mergaičių, kurias kai kurie treneriai augina ir atiduoda daug darbo. Smagu stebėti radviliškiečio Justino Kvetelaičio pastangas. Smagu, kad Vilkaviškis ir Marijampolė iš naujo persikrauna ir atsigauna. Klaipėda turi keletą mergaičių, bet norėtųsi daugiau. Prie to ir einam. Gaila, tokių pavyzdžių nėra daug. Maža to, ten kur būdavo ankščiau judesys, dabar viskas aprimo.
Nemanau, kad turėtų įsižeisti anykštėnai, tačiau, visų pirma galvoju apie juos, nes yra patyrę ir jų indėlis į moterų imtynes labai ženklus. Kauniečiai pristabdė. Visgi, kažkiek mažais žingsneliais judami į priekį, todėl emocijos teigiamos, bet gan santūrios. Jei bent po keletą mergaičių atvyktų iš didesnių miestų ir periferijų, turėtume superinį čempionatą“, – su vos juntama optimizmo gaidele kalbėjo A. Kaselis.
Po kelių savaičių – vasario 22 dieną – dėmesys pakryps į Šiaulius, kur vyks šalies jaunimo (U20) čempionatas.
