„UTMA 18“ turnyre Sergejus Maslobojevas ganėtinai užtikrintai susitvarkė su Ignu Pauliukevičiumi. Net 3 kartus į nokdauną lietuviškąjį Tysoną siuntęs tituluotasis „Kuvalda“ įrodė, kad reikia už savo žodžius atsakyti.
Daug kalbėjęs I.Pauliukevičius patyrė pirmąjį pralaimėjimą UTMA organizacijoje. Prieš tai jis buvo iškovojęs visas 6 pergales, o 5 iš jų pasiektos nokautais.
„Mačiau, kad valdau kovą, kad galiu daryti, ką tik noriu. Galėjau seniai sustabdyti kovą kirsdamas per jo koją, vėliau per jo kelį. Nusprendžiau jo netraumuoti. Siūliau jam kovoti 5 raundus ne todėl, kad kažką jaučiau. Norėjau jam duoti šansą atsiskleisti. Norėjau jam duoti parodyti gerą kikbokso šokį.
Per 3 raundus parodžiau, jog jis kiekviename iš jų gaus po nokdauną. Galėjau užbaigti kovą greičiau, bet nenorėjau. Dabar matau, jog veltui, jis nepasimokė. Dėkingumo iš tos pusės nesulauksi. Subręs, suvoks, supras“, – po kovos mintimis spaudos konferencijoje dalijosi S.Maslobojevas.
Dabar rugsėjo 17-ąją „Kuvaldos“ laukia dar vienas „kiemo valymas“ – Dominykas Dirkstys. Po „UTMA 18“ pagrindinės kovos buvo ir paskelbta ši akistata.
„Buvo smagu, kai visi „užsihypino“, smagu yra garsiai šaukti, keiktis, kažką provokuoti. Ant to joti aukštai į dangų. Reikia grįžti į realybę. Buvau sakęs, esu žmonių čempionas ne dėl liežuvio, o dėl darbų. Bus laikas, kai jį nutempsime į žemę ir duosime paragauti realybės.
Tiek jam, tiek jaunimui. Jie sukėlė susidomėjimą ir atrodo, jog viskas gražu ir spalvota. Nereikia pamiršti, kad jei nori kažką pasiekti gyvenime, turi daug ką paaukoti. Turi daug kam pasakyti ne, turi daug įdėti jėgų ir investicijų, jei nori čia kažką pasiekti“, – akcentavo S.Maslobojevas.
– Atsižvelgiant į Igną kaip kovotoją ir nežiūrint į jo charakterį, kokios yra jo stiprybės?
– Jo pliusai yra fizinė jėga. Matome, jog ir ji palūžta. Po antro nokdauno jis žiūrėjo į trenerį. Aš juk specialiai galėjau kovą baigti. Ėjau specialiai su juo žaisti. Mes užsižaidėme apsikeitimais. Jis patikėjo, jog gali laimėti. Gynyboje viską sugėriau ir raundo gale nieko nebegalėjo padaryti. Jam dar ilgai ir nuobodžiai augti. Reikia mėgėjų, profesionalių kovų, reikia daug daug patirties. Visų pirma reikia matyti distanciją. Nenoriu komentuoti jo priešininkų. Jie nemokėjo distancijos matyti, galvoti, mąstyti. Visi vėlėsi į jo žaidimą.
– UTMA organizacijoje yra liaupsinama jo smogiamoji jėga. Kaip ji pasirodė jums?
– Nejaučiau kažko ypatingai stipresnio nei buvę mano priešininkai. Mačiau, kontroliavau ir sugėriau jo smūgius. Nieko nejaučiau. Kai buvo apsikeitimai, tai pora praslydo į pakaušį. Praslydo, tai praslydo. Jei būtų mušęs Ignas ar Šipaila (aut. past. Andrius), būčiau sureagavęs taip pat ir atsistojęs tvirčiau.
Ar smūgiai stiprūs? Ne. Ar jis tvirtai sudėtas? Taip.
– Trečiajame raunde buvo galima pamatyti, jog jo smūgiai kiek jus sumėtė. Jautėtės taip?
– Nebuvo, jog plaukčiau. Ar buvo blykstė – buvo. Tada supratau, kad jis įsibėgėjo, tad turėjau sugerti ir po šios bangos, jei nesivelsiu ir nesikeisiu, jis užges. Jis nesugeba strateguoti. Porą atakų padarys ir nuslūgs.
– Kai žengėte į ringą, visa arena stovėjo ir jums plojo. Ką jautėte tuo metu?
– Pamačiau, kad žmonės stovi ant kojų – pagalvojau, jog tai buvo mano svajonė. Kai buvo Stanionio kova ir žmonės stojosi, tą mačiau ir už jį džiaugiausi. Kai tą pamačiau čia, mano širdis išsilydė ir pasakiau ačiū.
– Prieš žengiant į ringą jautėte emocinį spaudimą?
– Emociškai visada yra iššūkis, ypač kai kovoji namuose ir čia susirenka daug draugų ir pažįstamų. Daug žmonių grįžta į Lietuvą vien tam, kad pažiūrėtų. Tai yra našta, atsakomybė. Nori ne tik laimėti, bet ir pasirodyti geriausiai. Psichologinis spaudimas yra. Ne dėl priešininko, kovos, o dėl atsakomybės, ką paliksi žmonėms mintyse. Ką jie pasakys.
– Kokį įspūdį paliko I.Pauliukevičiaus charakteris?
– Sumeluosiu, jei pasakysiu, jog padarė įspūdį. Jis antrame raunde žiūrėjo į trenerį ir nebenorėjo kovoti. Galėjome eiti ir naglai daryti darbą, sugerti smūgius. Kai pamačiau, kad jis įsibėgėja, susiėmiau, viską sugėriau, o tada jis aprimo.
