Jau prieš kovą narve 39-erių Tomas Pakutinskas mėtė užuominas apie karjeros pabaigą. Interviu su Martynu Nesavu kovotojas teigė, kad rimtai svarsto apie pirštinių stūmimą į šalį po artėjančios kovos.
„Gal jau galvoju po truputį baigti karjerą. Būtų skaudu, bet ateina laikas pasitraukti“, – pokalbyje tuomet kalbėjo T.Pakutinskas.
Atėjus šeštadienio vakarui, Vilniaus „Twinsbet“ arena bene garsiausiai tą vakarą į narvą išlydėjo kovotoją. Gausių ovacijų sulaukęs T.Pakutinskas dėkojo sirgaliams ir jau mintyse žinojo – pergalės atveju skelbs karjeros pabaigą.
Kovai prasidėjus, iš karto pasimatė lietuvio pranašumas prieš 44-erių Shotą Betlemidzę. Kovai persiritus ant žemės, 191 cm ūgio lietuvis atsidūrė po kartvelu. Būtent tuomet ir įvyko ginčytinas epizodas, lėmęs diskvalifikaciją.
Sunkiasvoris lietuvis smogė du smūgius į kartvelo pakaušį. Teisėjui pradėjus stabdyti kovą, iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad lietuvis nokautavo savo varžovą. T.Pakutinskas jau pergalingai riaumojo, bet teisėjas priėmė kitą sprendimą.
Arbitras kovą sustabdė. Tuomet atrodė – tik trumpam.
Pauzei vis ilgėjant, arenos kube pradėjo šmėžuoti epizodo pakartojimai, susirinkę žiūrovai pradėjo ūžti iš nekantrumo. Netrukus S.Betlemidzės komanda nutarė, kad jis tęsti kovos nebegali, todėl dėl nelegalių smūgių T.Pakutinskas – diskvalifikuojamas, o karjeros pabaigos kalba nustumiama į šalį.
„Nesutikau su teisėjo sprendimu. Teisėjas iš pradžių traktavo, kad pamatė kontaktą, bet kovos nestabdė ir man įspėjimo net nedavė. Man teisėjas paskui sakė, kad Shotai nieko blogo nebuvo, suprato, kad kovą galimai pralaimės, nes pajuto mano jėgą parteryje.
Jis pats nenorėjo tęsti kovos, o teisėjams nebeliko nieko kito – turėjo kovą nutraukti. Dėl to truputį „abydna“. Toks sportas – viskas gerai“, – po kovos, praėjus dviem dienoms, 15min komentavo T.Pakutinskas.
Kovai pasibaigus, lietuvis teigė, kad revanšo atveju kartvelui prireiks medikų pagalbos paliekant narvą.
„Prižadu – kitą kartą jį išneš neštuvais. Norėjau šiandien baigti karjerą, bet dabar to padaryti negaliu. Turiu parodyti, kas esu iš tikrųjų“, – iš karto po kovos Vilniaus „Twinsbet“ arenai pažadėjo lietuvis.
Kad pažadas būtų išpildytas, reikia dviejų kovotojų sutikimo. Jau spaudos konferencijos salėje T.Pakutinskas ragino UTMA vadovą Viktorą Gecą suderinti jam revanšinę kovą.
Spaudos konferencijoje kovos menų organizacijos galva teigė, kad ši galimybė įmanoma, bet yra keblumų.
„Dėl revanšų tikrai nežinau. Mūsų organizacijoje yra T.Pakutinskas, kitoje pusėje – Shota, jo atstovas yra „BRAVE“. Negaliu drąsiai atsakyti, bet tokios yra taisyklės“, – teigė V.Gecas.
Sunkiasvoris kovotojas 15min taip pat patvirtino, kad turi didelį norą kautis antrą kartą su kartvelu:
„Aš sutinku su revanšu. Man nesvarbu – ar Lietuvoje, ar užsienyje. Galiu kautis ir Sakartvele, man nesvarbu. Galiu net imti mažesnį honorarą, tam kad jis sutiktų kovoti.“
– Jau emocijos po kovos, tikriausiai, nurimo. Kaip dabar galite ją pakomentuoti? –15min paklausė Tomo Pakutinsko.
– Esu kažkiek nuliūdęs, bet toks yra tas sportas. Nei norėjau Shotai kažkur pataikyti, nei ką. Kovotojas lenkėsi, o aš buvau apačioje. Man, kaip bebūtų, buvo blogesnė padėtis nei jam. Tikrai apmaudu. Yra, kaip yra. Jaučiausi, kad esu už jį stipresnis ir geriau pasiruošęs.
– Dabar kalbant, sutinkate su teisėjo sprendimu?
– Iš dalies pripažįstu, iš dalies nepripažįstu. Keista, kad manęs iš anksto nestabdė ar nedavė įspėjimo. Jei netyčia sumuši į pakaušį, teisėjas iš karto parodo įspėjimą, o jei dar kartą trenksi – diskvalifikacija. Man teisėjas nieko nerodė. Kai Shota sucypė, kad aš jam pataikiau į pakaušį.
Yra visi vaizdo įrašai, kurie parodo, kad smūgiai „nučiuožė“. Kai aš kovoju – smūgiuoju iš inercijos ir jau negaliu sustoti. Jei jis man galvą pasuko, gal ir pataikiau į pakaušį. Aš tikrai nesakau, kad nepataikiau.
Tikrai atsiprašau kartvelo, „sorry“, bet kai jis ateina ir man meluoja, sakydamas, kad visada jam mušiau į pakaušį... Yra įrašas, viskas matosi. Labai negražu iš jo pusės.
– Kuriuo metu teko su S.Betlemidze kalbėtis apie kovą ir išgirsti jį meluojant?
– Viskas vyko jau užkulisiuose. Aš pas jį atėjau ir sakiau, kad jis galėjo tęsti kovą, nes jam nieko neatsitiko. Jis man sakė, kad ne, ir aš jam visą laiką mušiau per pakaušį. Aš jam pasakiau, kad į pakaušį jam nemušiau ir pats, būdamas kovotojas, turi tai suprasti.
Ne aš buvau ant jo, o jis ant manęs. Man buvo sudėtinga mušti, o jis buvo galvą prispaudęs prie manęs. Pažiūrėkite įraše – galvą yra prispaudęs prie manęs. Kaip man reikėjo mušti? Bandžiau ir šonu, ir alkūne.
Aš galvoju, kad viskas prasidėjo tada, kai jam stipriai sumušiau su alkūne ir jis sucypė. Man viduje viskas dar labiau užvirė ir nesustojau. Kai alkūne sumušiau, jis jau buvo sužeistas.
– Galima teigti, kad kartvelas nebenorėjo tęsti kovos, nes žinojo, kad būsite diskvalifikuotas ir jam bus užskaityta pergalė?
– Šimtas procentų. Man teisėjas tą patį pasakė. Teisėjui jokių pretenzijų neturiu – jis darė savo darbą ir viskas ties tuo gerai. Aišku, jei jis matė mane anksčiau, tai galėjo mane sustabdyti ir parodyti, kad geriau taip nedaryčiau.
Pažiūrėjau vaizdo įrašą ir pamačiau, kad smūgiai nuslysdavo, nes jis gulėjo ant manęs, o aš po juo. Man yra sunkiau smūgiuoti. Kartvelas nenorėjo kovoti. Jis teisinosi, žinojo, kad jam bus įrašyta pergalė, man – diskvalifikacija. Jam išėjo tai į naudą. Jis žinojo, kad jei vėl atsistos į stovėseną – gaus dar. Jis nenorėjo tęsti kovos.
– Tai buvo vienintelis jūsų kontaktas su S.Betlemidze po kovos?
– Jo. Daugiau su juo nekalbėjau. Vėliau man žmonės atsiuntė nuotraukas, kad jam rašė, jog jis negražiai pasielgė, o jis atrašydavo: „ja tvaja mama *****“, „ja tvaja sistra *****“.
– Kaip jūs reaguojate į tai?
– Blogai. Apie mane irgi blogai rašė. Kai kovojau su Stanislavu Romanovu ir trenkiau jam iš galvos, buvo komentarų. Nežinau, kodėl taip padariau. Pripažįstu – padariau blogai. Man tuomet buvo lūžusi ranka, gal dėl to.
S.Romanovas irgi negražiai kovojo – jis man spyrė į vyrišką pasididžiavimą, darė visokias nesąmones. Tarp mūsų buvo arši kova. Kai pajaučiau, kad man lūžo ranka, trenkiau jam iš galvos. Niekada taip gyvenime nedariau.
Kiekvieną kovotoją gerbiu, taip pat ir kartvelą. Jis išėjo, kovojo. Bet taip kovoti – tai nežinau. Jis galėjo tęsti kovą... Žmonės vėliau matė, kaip jis alų gėrė. Gaila, kad taip yra.
Blogiausia yra susilaukti lietuvių, kurie nepalaiko. Susilaukiu žinučių iš „heiterių“, iš tuščių profilių. Lietuviai man rašo negražias žinutes, nepalaiko. Labai liūdna tai matyti.
Iš kitų šalių žmonės man rašo ir mane palaiko. Gaunu žinutes, kad viskas yra gerai, galėjo būti ir blogiau. Priimu tai kaip faktą, kad taip turėjo būti. Ant S.Betlemidzės nepykstu, yra, kaip yra. Toks yra kovotojo kelias. Net ir dabar galiu pasakyti – yra apmaudu. Jaučiu liūdesį, kai pagalvoju apie tą kovą. Nežinau, kada jis praeis.
– Minėjote, kad žmonės matė S.Betlemidzę po kovos geriant alų. Galite papasakoti plačiau?
– Man žmonės tiesiog atsiuntė nuotraukas, kad jis alų gėrė, bet kur jis gėrė – aš nežinau. Man daug žmonių rašė ir siuntė palaikymą. Rodė man susirašinėjimus, kaip jis keikiasi rusiškai. Žmogui gal ir dabar yra nesmagu, nes žinojo, kad galėjo kovoti.
Galiu pasakyti, kad nei vienas žmogus iš Sakartvelo jam neparašė nei vieno blogo žodžio. Matau, kad jis susilaukia tik palaikymo. Kodėl mūsų Lietuvoje taip nėra? Mes dirbame savo darbą, sveikatą savo aukojame, atiduodame energiją. Kodėl lietuviai su kefyru ir „bulkute“ rašo tuos neigiamus komentarus? Labai „abydna“. Mes nuo to nepabėgsime – taip ir bus.
Sakartvelas, kaip šalis, man patinka. Patinka žiūrėti, kaip žmonės jį palaiko. Nemačiau nei vieno blogo komentaro apie jį. Visi tautiečiai jį palaiko. Turiu pažįstamą iš Sakartvelo, kuris man rašė, kad S. Betlemidze yra apsimyžėlis, bet vis tiek jam deda širdeles. Šalis yra labai vieninga. Bet kokia situacija – jie jį palaikys.
– Kokius neigiamus komentarus gavote?
– Rašė, kad esu nešvarus kovotojas, kad kartvelas man nėra geras porininkas, kad esu nieko nepasiekęs. Esu pasaulyje dvi kovas laimėjęs, esu kikbokso kovas Europoje laimėjęs, esu tapęs pankrationo čempionu, esu Lietuvos imtynių čempionato prizininkas. Ką galėjau – tą laimėjau. MMA „Bushido“ organizacijoje du kartus apgyniau čempiono diržą, bet vis tiek niekam neužteks.
Pavyzdys – Sergejus Maslobojevas. Jis laimėjo diržą, bet ką jam rašo žmonės? Tie komentuotojai gyvena visai kitam pasaulyje, nesupranta, kas yra. Jie tiesiog sėdi namuose ir komentuoja nesąmones. Gal jie taip pasikrauna sau gerų emocijų? Neįsivaizduoju. Bjauru žiūrėti.
Man net iš užsienio rašė žmonės ir mane palaikė. „BRAVE“ organizacijos kovotojai irgi palaiko. Pavelo Dailidko treneriai ir buvo šoke. Mūsų šalyje yra, kaip yra.
Dabar reikia pamiršti, versti naują lapą, nekreipti dėmesio į tuos komentarus ir būti su žmonėmis, kurie mane palaiko, bendrauti su jais. Visi sakė, kad tokio palaikymo, kokį susilaukiau aš – niekas neturėjo. Nelabai aš to girdėjau, nes buvau labai susikoncentravęs ties kova. Žmonės sakė, kad nei vienas kovotojas neturėjo tokio palaikymo, kokį turėjau aš.
– Kaip dėl revanšinės kovos? Manote, kad ji gali būti?
– Čia svarbu, kaip organizacija pažiūrės, ar S.Betlemidzė sutiks. Labai norėčiau revanšo. Jei kažką jam padariau – ateisiu, paspausiu ranką ir atsiprašysiu. Viskas gerai. Važiuojam, darom tą kovą. Stengsiuosi, kad daugiau taip nebūtų. Norėčiau revanšo.
Jei būčiau pajautęs, kad esu silpnesnis – viskas gerai, pasakyčiau. Aš jaučiau, kad buvau stipresnis ir buvau pasiruošęs. Su treneriais atlikome didelį darbą, keičiau savo blogus įpročius. Visada, kai išeidavau į ringą, tai iš karto viską aštrindavau. Dabar išėjau ramiai, atsipalaidavęs. Tik nebuvau normaliai apšilęs kojų – reikėjo narve apšilti ir priprasti.
– Po kovos teko kalbėtis su Viktoru Gecu?
– Prieš spaudos konferenciją tik buvau atėjęs paprašyti, kad būtų revanšinė kova. Prašiau ir „BRAVE“ organizacijos to.
– Kokį atsakymą pateikė „BRAVE“?
– Kaip ir nieko. Bus žinoma tik po 2–3 savaičių. Nelabai žinau, bet gal suteiks man šansą.
– V.Gecas spaudos konferencijoje minėjo, kad „Mūsų organizacijoje yra T.Pakutinskas, kitoje pusėje – Shota, jo atstovas yra „BRAVE“...
– Shota nėra iš „BRAVE“. Jis neturi su jais kontrakto. „BRAVE“ būtų sunkiau padaryti kovą, nes jis neturi kontrakto ir jam nelabai norėtų jo duoti. UTMA organizacijoje jis galėtų laisvai dalyvauti.
– Jei revanšo nepavyktų sulaukti, turite nusimatęs kitą oponentą?
– Ne, niekada nesirenku varžovo. Ką man pasiūlo – su tuo kovoju. Sau priešininko nesirenku.
– V.Gecas minėjo, kad kitas UTMA MMA stiliaus turnyras vyks sausį, Vilniuje. Galima tikėtis jus ten išvysti?
– Gali visko būti. Galiu pasakyti, kad gal tai nebus paskutinė kova. Gal dar kelias kovas sukovosiu, jei jos neturės didelio tarpo. Jei jos bus 2–3 mėnesių laikotarpiu – gal net kelias kovas sukovosiu.
– Kas pakeitė jūsų nuomonę, nes po kovos su kartvelu teigėte, kad norėjote baigti karjerą?
– Su treneriu truputį pasikalbėjome, tai jis man pasakė, kad apsiraminčiau ir nejuokaučiau. Tą vakarą jau norėjau pirštines padėti ant žemės. Po kovos su Shota pakalbėjau su treneriais dar kartą. Turiu didelį svorį, turiu parako ruoštis kovoms ir būti narve. Man buvo sunku sudėlioti Tauragę ir Vilnių.
Su Sergejumi Maslobojevu pasikalbėjome, kad nebaigčiau. Jis norėjo, kad kartu ruoštumėmės ir vienas kitam padėtumėme.
– Teisingai supratau, kad jei būtumėte laimėjęs kovą su S.Betlemidze, būtumėte baigęs karjerą?
– Taip.
– Kalbant apie diskvalifikaciją – labai ji sujaukė jūsų planus?
– Taip, bet viskas gerai. Gal kam ir patiks, nes tai pratęsė mano karjeros laiką. Gal net artimiausiu metu nesitrauksiu – ruošiuosi toliau.
– Matote save dar UTMA organizacijoje?
– Visur matau. Kur bus pasiūlymai – ten ir važiuosime.
– Norėtumėte dar ką pridurti?
– Jaučiu dabar labai didelį palaikymą. Noriu padėkoti kiekvienam, kuris rašo gražias žinutes. Labai malonu skaityti žinutes, kuriose man rašo: „Esi mūsų čempionas“. Niekada gyvenime tokio didelio palaikymo nejaučiau. Tai man bus spyris į subinę – nebaigti karjeros. Žmonės man jaučia pagarbą ir myli mane. Tai mane stumia į priekį.
