Tai buvo beprotiška pasaulio lengvosios atletikos čempionato atomazga.
Prieš pat numatytą disko metimo finalo pradžią Tokijuje prapliupęs lietus kaip reikiant sujaukė tiek čempionato organizatorių, tiek ir disko metikų planus.
Mykolas Alekna pirmasis žengė į sektorių ir nepaisant šlapių sąlygų įrankį numetė 62,91 m, bet antrasis sektoriuje pasirodęs australas Matthew Denny paslydo, krito ir privedė prie sprendimo skelbti pauzę.
Sustabdytos buvo ir moterų šuolių į aukštį varžybos, o bėgikams teko rungtis pliaupiant lietui ir sąlygoms darantis sunkiai pakeliamomis.
Beveik dvi valandas trukusi pertrauka disko metikams baigėsi, kai oficialiai pasaulio čempionatą jau buvo užbaigę visi kiti jame dalyvavę atletai, o tribūnos gerokai pratuštėjusios.
Ir nors sektorius buvo šlapias, jį teko valyti po kiekvieno metimo, o disko metikai negalėjo pademonstruoti geriausių rezultatų, užvirusi kova buvo įspūdinga.
Mykolą Alekną trumpai aplenkė 63,05 m numetęs jo brolis, bet pirmam bandymui po pertraukos sugrįžęs pasaulio rekordininkas švystelėjo 67,84 m ir ilgam įsitaisė viršūnėje.
Kiti M.Aleknos mėginimai buvo trumpesni, o po penktojo jis stipriai susiraukė, tarsi patyręs traumą.
Nepaisant to, atrodė, kad niekas iš 22-ejų sportininko aukso jau neatims, bet galiausiai savo žodį tarė Danielis Stahlis.
33-ejų švedas įdėjo nemažai pastangų, kad užkurtų stadione dar likusius žiūrovus, ir metė taip, kad nepaliko jokių abejonių – 70,47 m atnešė jam auksą.
M.Alekna dar pabandė, bet jo paskutinis mėginimas nebuvo įskaitytas ir, kaip ir prieš trejus metus Judžine bei pernai Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, Mykolui teko tenkintis sidabru.
„Manau, kad niekas nesitikėjo tokio finalo, – stebėjosi pats pasaulio vicečempionas, kurio vieninteliu auksu lieka triumfas 2022 m. Europos čempionate. – Patys net nežinojom, kas bus. Viskas susiklostė neblogai. Aišku, norėjosi laimėti, bet Danielis Stahlis vis dėlto parodė, kad vis dar yra sporto viršūnėje ir lengvosios atletikos legenda.“
Mykolui tai buvo trečiasis pasaulio čempionatas. Per pirmus du jis iškovojo skirtingos prabos medalius.
| Metai | Miestas | Rezultatas | Vieta |
|---|---|---|---|
| 2022 | Judžinas | 68,91 (atrankoje) 69,27 (finale) | 2 |
| 2023 | Budapeštas | 66,04 (atrankoje) 68,85 (finale) | 3 |
| 2025 | Tokijas | 65,39 (atrankoje) 67,84 (finale) | 2 |
– Buvai vienintelis, kuris atliko metimą dar prieš tą dviejų valandų pauzę. Kaip tada atrodė situacija ir ar jau tada supratai, kad tuoj varžybos bus sustabdytos?
– Tas pirmas metimas buvo labai atsargus, bet ir su Danieliu pašnekėjom, kad mums tas sektorius nebuvo toks slidus, kaip kitiems sportininkams. Priklauso, aišku, nuo batų ir nuo technikos. Aš būčiau tęsęs varžybas, bet dauguma pasakė, kad nori sustabdyti, dėl to ir stojo.
– Po bandymo atrodė, kad patyrei traumą. Kas nutiko?
– Ne. Per apšilimą sutraukė abi blauzdas, tai paskui jas traukė ir buvo sunku mesti. Per ketvirtą ar penktą bandymą taip truktelėjo, kad truputį skaudėjo.
– Sutraukė dėl to, jog darėte staigius judesius?
– Nežinau. Matote, apšilinėjome, sustojome, apšilinėjome, sustojome. Gal kūnas dehidratavo? Nors ir bandžiau palaikyti elektrolitus ir visa kita. Kūnas davė signalus ir sutraukė.
– Andrius Gudžius minėjo, kad būtų sutikęs diską mesti ir pirmadienį. Kaip jūs reagavote į pasiūlymą varžybas tęsti pirmadienį?
– Aš jau buvau nusiteikęs dalyvauti (šiandien – past.). Norėjau dalyvauti.
– Ar dėl oro sąlygų galima sakyti, kad šiandien buvo kova ne tik su varžovais, bet ir su pačiu savimi?
– Aišku, aišku. Kiekvienose varžybose būna to. Žinoma, priklauso nuo situacijos, bet šį kartą buvo tokios aplinkybės. Geriausi sportininkai prisitaiko ir neturiu kuo skųstis.
– Šias varžybas labiau prisiminsi dėl stabdymų, dėl lietaus ar dėl iškovotos antros vietos ir medalio?
– Viskas susideda į vieną. Tikrai įsimintinos varžybos.
– Kokios buvo mintys prieš paskutinį D.Stahlio metimą?
– Aš nebandau į save atkreipti dėmesį, nekabinu sau medalio anksčiau laiko, ruošiausi šeštam bandymui, kad ir koks jis būtų. Bandžiau koncentruotis į save.
– Matėme įvairių bandymų kovoti su lietumi – kas dėvėjo skirtingus batus, kas avėsi kojines ant batų. Ar pačiam nekilo tokių idėjų ir kaip jums atrodė tie kitų disko metikų bandymai?
– Man asmeniškai slydimo faktoriaus dėl lietaus nebuvo. Aišku, šlapia, tikrai nesmagu mesti, diskas gali išslysti. Kiti meta su kitais batais, kitokia metimo technika, tai kas kaip gali, taip ir bando pasigerinti situaciją. Man nuskilo, nesiskundžiau per daug slidinėjimu.
– Iškovotas sidabro medalis. Ar norėtum jį kam nors dedikuoti ar už jį kažkam padėkoti?
– Žinoma, esu dėkingas visiems žmonėms aplink save. Treneriui Mantui Jusiui, taip pat Mohamadui Saatarai, su kuriuo dirbome ketverius metus, nors dabar keliai išsiskyrė. Nežinau, gal ir vėl tie keliai susikirs (šypsosi). Aišku, šeimai, visiems palaikiusiems. Palaikymą iš aplinkinių ir komandos turiu begalinį.
– Kokie artimiausių savaičių planai?
– Grįšiu į Lietuvą kelioms dienoms.
