„Medalis yra medalis. Mykolas yra vienintelis disko metikas, kuris nuo 2022 m. kiekviename čempionate laimi Lietuvai medalius. To paties Kristjano Čeho tarp medalininkų nebuvo olimpiadoje, kaip ir pernai pasaulio čempionate Tokijuje. Šiame čempionate toks lygis, kad net ir Danielis Stahlis tarp prizininkų nepapuolė, – prieš penktadienį laukiančią apdovanojimų ceremoniją šalia „Alexander“ stadiono kalbėjo 33-ejų specialistas. – Aišku, džiugina tas pastovumas, nuolat Lietuvai vežami medaliai, bet mes jau norime kitų dalykų, tikriausiai.“
Jo treniruojamas Mykolas, kurio sezonas pavasarį kabojo ant plauko dėl nuplyšusio krūtinės raumens, istoriniame vyrų disko metimo finale (aukščiausias rezultatų vidurkis – 66,28 m) užėmė 2 vietą (69,89 m).
„Kad visos emocijos susigulėtų, reikia bent poros savaičių... Grįžti namo, gerai išsimiegoti. Dabar dar viskas laikosi viduje, – tęsė M.Jusis.
– Šventimo didelio vakar nebuvo. Grįžome į kambarius, išsimaudėme. Buvo jau apie 1:30 val. Vangiai pasikalbėjome, išsimiegojome ir šiandien vėl pasikalbėjome, nes liko dar keletas svarbių startų. Norime juose gerai sudalyvauti, parodyti, kam esame pasiruošę. Tomis nuotaikomis šiandien dar nuėjome ir pasitreniruoti.“
Auksas atiteko čempionatų rekordą užfiksavusiam didžiausiam konkurentui slovėnui Kristjanui Čehui (72,51 m), o bronza puošėsi toliausiai šiame sezone metęs vokietis Henrikas Janssenas (69,53 m).
Kitas M.Jusio auklėtinis 25-erių Martynas Alekna užėmė 12 vietą (61,78 m), o trečiasis lietuvis 35-erių Andrius Gudžius finišavo 9-as (63,99 m).
- Pastarąjį kartą trys disko metikai iš Lietuvos Europos čempionato finale varžėsi 1998 m. Budapešte, kai Virgilijus Alekna pelnė bronzą (66,46 m), Romas Ubartas užėmė 9 vietą (61,66 m), o dabartinis A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas – vienuoliktą (60,21 m).
– Jeigu dar pažvelgtume į tą finalą, kokie buvo esminiai akcentai?
– Turbūt nereikia būti didžiuliu specialistu, kad jie pasimatytų. Pirmas Mykolo metimas buvo toks lengvas, beveik 70 metrų, kas labai džiugino – jis nebuvo gerai pavykęs, tiesiog pirmas, įskaitinis ir beveik 70 m.
Tuomet pirmą metimą atliko K.Čehas, metęs 70,83 m. Tai jau šiek tiek paspaudė, bet tai dar nėra tas metikas, kurio (Mykolas) negalėjo atsakyti. Trečiu K.Čehas jau metė 72,51 m ir tada jau tikrai pasimatė, kad Mykolas šiek tiek psichologiškai išgriuvo. Prarado pusiausvyrą, ne ta emocija buvo, ne tas savęs valdymas ir buvo sudėtinga sugrįžti bei duoti atsaką, nors šį sezoną tikrai ruošėmės psichologiškai.
Kalbėjome, kad pagrindinėse varžybose tai būna mūsų problema. Buvo Estijoje varžybos, kuriose davėme gerą atsaką, nors Kristjanas gerai paspaudė. Buvo „Deimantinė lyga“, kur gerą atsaką davė K.Čehas, o mes atsakėme dar geriau. Tikrai visus tuos kartus reagavome gerai. Šį kartą nepavyko, deja. Bet neprarandame entuziazmo. Dar lieka 3–4 varžybos šiame sezone. Norime pakovoti, atsigriebti.
– Romas Ubartas šiandien išsakė mintį, kad atvykstant į tokius čempionatus sportininkai stengiasi turėti daugiau startų – 6–8. Dėl suprantamų priežasčių, Mykolas tokių galimybių šiemet neturėjo. Ar galėjo tai būti viena iš priežasčių?
– Kaip kokį sezoną kaip viskas sukrenta... Nėra blogai. Pavyzdžiui, Mykolas kartą turėjo daug komercinių startų, atvyko į Europos čempionatą Romoje ir šaudė visiškai tuščiais šoviniais. Šį sezoną, atrodė, turėjo mažai startų, neturėjo NCAA čempionato, neatrodė išvargintas, su mažai varžybų, gera koncentracija, pasiruošimu, su gerais metrais treniruotės – viskas super, bet nepavyksta... Nėra vienos formulės, kuri pasakytų, kaip reikia daryti. Lengva sakyti, kai nepavyksta. Nemanau, kad tai buvo priežastis, nes jis metė toli nuo pat pirmųjų savo varžybų šiame sezone.
– O jei grįžtume į balandžio mėnesį ir tada jums pasakytų, kad laimėsite sidabrą Europos čempionate – imtumėte tokį variantą?
– Imčiau auksą (juokiasi). Žinoma, imčiau ir sidabrą. Nėra net kalbų. Bet mes iš karto, kai tik jis patyrė traumą, kalbėjomės, kad jis dalyvaus šiame čempionate. Jis prašė niekam nesakyti, nekelti lūkesčių žmonėms. Sutarėm, kad planas yra tiesiog pasiruošti ir dalyvauti.
Tikrai galvojau, kad dalyvaus, bet mes kokius 67–68 m ir kausimės dėl bronzos ar penketo, kas Lietuvai vis tiek yra labai didelis pasiekimas. Visgi neturi daug tokių sportininkų. Bet jis grįžo ir metė 71–72 m.
– Finale buvo ir kitas jūsų auklėtinis Martynas Alekna bei Andrius Gudžius, tad vėl varžėsi trys lietuviai. Čia irgi reikia akcento, ar ne?
– Tai labai džiugu. Andrius visą laiką dalyvauja finaluose, nors turi daugybę sveikatos problemų. Manau, jeigu jis galėtų ruoštis tinkamai ir daryti ne 40–50 proc. treniruotėje, o bent 90 – jis tikrai galėtų mesti 67–68 m ir vos ne kautis dėl medalių.
Martynui šis sezonas nėra toks pavykęs ir tikęs. Sėsime po rugsėjo, apšnekėsime visas bėdas ir klaidas. Tos klaidos yra aiškios. Jas taisysime ir labai norime kitąmet pasaulio čempionate vėl būti finale. Ir vėl turėti tris lietuvius, kas nėra lengva, bet labai motyvuoja.
– O sezoną šiemet užbaigsite Lietuvoje?
– Taip, kviečiu visus vilniečius, lietuvius rugsėjo 12 d. į Vilniaus miesto mero taurę. Pasikvietėme K.Čehą, olimpinį čempioną jamaikietį Roje Stoną, keletą olandų disko metimų iš šio čempionato. Bus sezono uždarymas, galėsime tada ir pagaliau pašvęsti.
Iškovojęs sidabrą Mykolas užpildė Europos čempionatų medalių kolekciją (2022 m. jis laimėjo auksą, o 2024 m. – bronzą).
| Vieta | Disko metikas | Rezultatas | Amžius | SB | PB |
|---|---|---|---|---|---|
| 72,51 m CR | 27 m. | 72,61 | 72,61 | ||
| 69,89 m | 23 m. | 72,65 | 75,56 | ||
| 69,53 m SB | 28 m. | 68,54 | 69,94 | ||
| 4 | 68,22 m | 33 m. | 69,85 | 71,86 | |
| 5 | 67,97 m | 26 m. | 68,14 | 69,65 | |
| 6 | 65,64 m | 27 m. | 65,95 | 65,95 | |
| 7 | 65,45 m | 23 m. | 71,22 | 71,22 | |
| 8 | 64,34 m SB | 22 m. | 64,31 | 65,11 | |
| 9 | 63,99 m | 35 m. | 67,73 | 69,59 | |
| 10 | 63,80 m | 34 m. | 67,00 | 70,68 | |
| 11 | 62,28 m | 35 m. | 70,25 | 67,52 | |
| 12 | 61,78 m | 25 m. | 67,23 | 64,59 |
Lietuvių tvarkaraštį ir lūkesčius Europos čempionate rasite čia.















