Sekite 15min Google
„Tai vienišiausias Amerikos kelias, ir vienišiausiu jis vadinamas ne be reikalo“, –perspėjo net keli vietos amerikiečiai, išgirdę, kad trauksime 50-uoju greitkeliu.
„Loneliest Road in America“ – viena atšiauriausių Aido kelionės per Ameriką atkarpų. Ilgi kilometrai per Nevados dykynes, kur tarp gyvenviečių driekiasi dešimtys, o vietomis ir šimtai kilometrų tuščio kelio.
„Smagumai prasideda“, – šyptelėjo Aidas. Jis Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečio ir lietuvių vienybės garbei bėga per Ameriką – nuo San Francisko per Denverį ir Čikagą, iki pat Vašingtono.
Per Ameriką Aidas neša Prezidento pasirašytą Trispalvę ir susitinka su lietuvių bendruomenėmis. Bet dabar jo kelyje – Nevados dykumos.
Čia esanti „Naval Air Station Fallon“ (NAS Fallon) bazė yra viena svarbiausių JAV karinio jūrų laivyno bazių, pradėta statyti 1942 m. Antrojo pasaulinio karo metu kaip atsarginis aerodromas gynybai nuo galimo užpuolimo iš Ramiojo vandenyno pusės. Dabar šios bazės dykumos poligonai užima 97,1 tūkst. hektarų teritoriją.
Nuo 1996 m. čia veikia elitinė JAV karinio jūrų laivyno naikintuvų ginkluotės mokykla (angl. „United States Navy Fighter Weapons School“), žinoma visame pasaulyje iš filmų „Top Gun“ su Tomu Cruise'u. Tai vienintelė vieta, kurioje visas lėktuvnešio aviacijos sparnas („Carrier Air Wing“) gali atlikti kompleksinius taktikos ir ginkluotės mokymus, įskaitant bombardavimo pratybas, rašo „Wikipedia“.
Naikintuvai ir sraigtasparniai raižė dangų horizonte, kai Aidas tolo nuo Falono, o sutemus Siera Nevados kalnai nugriaudėjo ir vienu kitu sprogimu. Mobilusis ryšys šiose apylinkėse siūlė tik SOS paslaugą – ryšys su pasauliu iš esmės nutrūko.
„Vienišiausiu keliu Amerikoje“ 50-ąjį greitkelį 1986 metais pavadino žurnalas „Life“, perspėdamas vairuotojus būti čia pasirengusiems „išgyvenimo sąlygoms“.
Prieš daugiau nei 150 metų tai buvo „Pony Express“ pašto raitelių kelias. Jis driekiasi per Didįjį Baseiną, didžiausią sausąjį regioną Šiaurės Amerikoje. Kraštovaizdis čia išties ypatingas – milžiniškas dykumos lygumas supa ir skiria kalnų grandinės, tad Aido čia laukė ne vien „tiesus kelias per dykumą“, bet ir nuolatiniai pakilimai, nusileidimai bei įspūdingi kalnų tarpekliai.
„Pati sunkiausia diena, – sakė Aidas, per septintąją bėgimo dieną įveikęs dar 84 km. Ypač pabaiga, nes dieną užbaigėme 8 km bėgimu į kalną“.
„Daugiau nenubėgsi, nei esi pasiruošęs“, – pridūrė Aidas, merkdamas kojas į ledinį vandenį išnuomotame kemperyje. „Taupykime ledukus. Neaišku, kiek čia užtruksime“, – po akimirkos kreipėsi Aidas į Vitą Gailiūnaitę.
Vita – San Franciske gyvenanti lietuvių bendruomenės narė, Šaulių sąjungos išeivijoje LDK Algirdo kuopos vadė, kuri yra viena iš lydinčiųjų asmenų šios unikalios kelionės metu. „Nebūsim dykumoj amžinai“, – ramino Vita, o nusikalęs Aidas atkirto juokaudamas: „O jei patiks?“
Pakilęs maždaug 6 val. ryto, su keliomis pietų pertraukėlėmis, Aidas bėga iki pat sutemų, kurios Nevados dykynes padengia maždaug 20 val. vakaro. Taip per dieną susikaupia 10-11 val. gryno bėgimo. Po vakarienės, ledo procedūrų ir trumpų, bet linksmų pašnekesių su komanda, Aidas krenta į kemperio lovą ir saulei dar nepakilus „švilpiko“ dieną pradeda iš naujo.
„Kas sugalvojo dykumą vadinti „desertu“? – vėl šyptelėjo Aidas, apeliuodamas į anglišką žodžio „dykuma“ vertimą „desert“. Bet bėgimas per dykumą buvo tik prasidėjęs – priekyje dar laukė tikrasis kelias „be gyvos dvasios“.
