Andrusas Varnikas iškovojo istorinius pasiekimus Estijai.
2003 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate Paryžiuje šis ieties metikas pelnė sidabrą.
Jis veikiausiai būtų užėmęs aukštesnę vietą, o ne šeštą ir 2004 metais olimpinėse žaidynėse, jei ne prieš kelionę į Atėnus patirta čiurnos trauma.
Užtat 2005 metais pasaulio čempionate Helsinkyje A.Varnikas užlipo ant aukščiausios pakylos, laimėjęs auksą su rezultatu 87 m 17 cm.
Tačiau netrukus po titulų Estijos atleto gyvenimas pakrypo į nuokalnę.
2005-2006 m. sezone jis patyrė panikos atakų, o kylančią įtampą sportininkas pradėjo malšinti alkoholiu. Taip ėmė suktis užburtas ratas.
„Jis gėrė dešimt metų“, – „Iltapelhti“ pasakojo buvęs A.Varniko treneris Aivaras Karotamamas.
Pernai išleistame dokumentiniame filme „Andrus“ A.Varnikas yra pripažinęs, kad 2009 metais buvo kelių mėnesių laikotarpis, kai jis išgerdavo po litrą degtinės kasdien.
„Tai buvo žiauru: aš išgerdavau 30 litrų degtinės per mėnesį“, – Madžio Reimundo kurtame filme atvirai pasakojo buvęs pasaulio čempionas.
Alkoholis skandino dar giliau. „Tada mane apėmė depresija, liūdesys ir kiti dalykai. Buvo siaubinga, nes aš buvau girtas visą laiką ir visada norėjau dar išgerti“, – pripažino A.Varnikas.
Laimėjęs pasaulio čempionatų medalius, jis buvo apdovanotas solidžiomis valstybinėmis premijomis, tačiau šimtų tūkstančių atlygis ištirpo.
A.Varnikas turėjo parduoti savo prabangų būstą Taline.
2010 metais jis buvo sulaikytas girtas prie vairo Taline ir keliems mėnesiams neteko vairavimo teisių.
Jis buvo iškeliavęs darbuotis į statybas Suomijoje, bet ir ten jam teko palikti šalį dėl alkoholio vartojimo darbo valandomis.
Lūžio momentas atėjo 2014 metais, kai buvęs Estijos sporto didvyris gavo dvejų metų lygtinę bausmę dėl savo buvusios draugės užpuolimų.
Kaip dalis bausmės buvo terapijos sesijos – priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. A.Varnikui buvo liepta gyventi blaivai, kitaip bausmė būtų pakeista į tikrą kalėjimą.
Terapija ir gydymas padėjo. Dabar A.Varnikas gyvena blaiviai.
„Tam tikra prasme kiekviena diena yra kova, – sakė jis dokumentiniame filme. – Bet aš nebekovoju nervingai. Esu pasiruošęs ir pozityvus. Net jei būnu liūdnas, liūdesys praeina. Labai svarbu pasidžiaugti kiekviena akimirka ir kiekviena diena.“
Buvęs ieties metikas persikėlė gyventi pas savo motiną į vaikystės namus Antsaloje, Pietų Estijoje.
Pastaraisiais metais jis darbuojasi lengvosios atletikos treneriu.
„Vieni sako, kad Andrusas nėra normalus žmogus. Aš sakau, kad pats geriausias atletas individualiame sporte negali būti visiškai normalus“, – nusijuokė A.Karotamamas.
Ilgametis treneris patikino, kad dabar jo auklėtinis laikosi gerai:
„Jis jau dešimt metų blaivus.“

