Lietuvos sportininkus, dalyvavusius bent penkiuose pasaulio čempionatuose, iki šių metų buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.
Rekordininkas Virgilijus Alekna važiavo net į dešimt planetos čempionatų, olimpinė prizininkė Austra Skujytė keliavo į šešias planetos pirmenybes, o Airinė Palšytė, Zinaida Sendriūtė ir Andrius Gudžius tarp geriausių pasaulyje varžėsi po penkis kartus.
Dovilė Kilty atlenkė ir antrosios rankos pirštą, jau penktą kartą startuodama planetos pirmenybėse – šįkart Tokijuje.
Deja, sėkmės negarantavo ir penktasis mėginimas.
Atrankos A grupėje besivaržiusi lietuvė pirmuoju mėginimu nušuoliavo 13,84 m. Antruoju bandymu savo rezultatą jai pavyko pakelti iki 13,86 m.
Pastarasis rezultatas leido 32-ejų lietuvei įsikibti į 12-ąją poziciją – joje finišavus, mūsiškę pamatytume ir finale.
Trečiasis lietuvės bandymas buvo nesėkmingas, o tuomet jai tereikėjo išlaukti iki tol vienodą rezultatą užfiksavusios, bet žemiau dėl pirmojo bandymo besirikiavusios turkės Tugbos Danismaz šuolio.
Vis dėlto praėjusių metų Europos vicečempionė gailestinga lietuvei nebuvo. Ekrane po turkės šuolio užsidegė skaičiai „14.00“, o į 13-ąją vietą nusileidusi D.Kilty liko už borto.
Norint patekti į finalą reikėjo įvykdyti normatyvą, peršokant daugiau nei 14,35 m (tą padarė keturios sportininkės), arba patekti tarp dvylikos geriausių.
Nepaisant išsprūdusio bilieto į finalą, D.Kilty po pasirodymo pasveikino ją eliminavusią varžovę ir švytėjo šypsena tiek stadione, tiek šalia jo kalbėdama su 15min ir Lietuvos žiniasklaida.
„Aš gal taip nusiteikus buvau, nes mano visi metai tokie dramatiški buvo. Emocijos labai geros, bent kol kas, – nenusiminė lietuvė.
– Prieš paskutinį savo šuolį pasižiūrėjau, kokioje pozicijoje esu. Turkė yra Europos uždarų patalpų čempionė, labai stipri sportininkė, tad visko galima buvo tikėtis – tai nenustebino, – sakė lietuvė, iškart pasveikinusi varžovę. – Tai – visų pirma sportas, tad jokių asmeniškumų tikrai nėra. Reikia pasidžiaugti ne tik už save, bet ir už kitus.“
Nors finalo pasiekti nepavyko, 13-oji vieta jai yra kol kas geriausias pasirodymas pasaulio čempionatuose.
| Metai | Miestas | Rezultatas | Vieta |
|---|---|---|---|
| 2015 | Pekinas | 13,58 | 19 |
| 2017 | Londonas | 13,97 | 15 |
| 2019 | Doha | 14,09 | 14 |
| 2023 | Budapeštas | 13,87 | 20 |
| 2025 | Tokijas | 13,86 | 13 |
„Labai džiuginantis pasiekimas. Tikrai savęs nenurašiau, nevažiavau kaip stipriausia, bet šiandien padariau savo ir buvau tarp stipriausių“, – sakė D.Kilty.
– Atrodė, kad jau pirmuoju bandymu rizikavai. Su kokiomis mintimis ėjai į varžybas?
– Čempionatuose turi neabejoti savo jėgomis, turi eiti drąsiai. Taip ir ėjau – klausiau trenerio nurodymų, dariau ką reikia, emocijomis per daug nesivadovavau.
– Varžaisi jau keliolika metų, bet šiandien pirmą kartą užsitikrinai valstybinę stipendiją. Kiek tai svarbu ir kiek ilgai iki to ėjai?
– Žinoma, kaip bet kuriam žmogui tai yra saugumo jausmas, bus lengvesnis pasiruošimas Los Andželo olimpinėms žaidynėms, apie kurias dabar jau galiu galvoti, o prieš tai dar nežinau, ar galėjau. Vadinasi, iš aukščiau Dievas norėjo, kad treniruočiausi ir siekčiau aukštumų.
Suprasti akimirksniu
- D.Kilty užsitikrino stipendiją, skiriamą olimpinių žaidynių 17-24, pasaulio čempionatų 13-16 arba Europos čempionatų 7-8 vietų laimėtojams. Ji siekia nuo 1705 iki 2170 eurų per mėnesį.
– Iš tribūnų su Lietuvos apranga palaikė ir jūsų vyras Richardas Kilty (Didžiosios Britanijos sprinteris, olimpinis ir pasaulio prizininkas – past.). Kiek pridėjo jėgų jo palaikymas, ypač su pasipuošus Lietuvos apranga?
– Aš pati asmeniškai ramiau jaučiuosi būdamas su vyru. Nežinau, kaip iš šalies atrodo. Man tai suteikia saugumo jausmą, užtikrintumą, galėjau nesijaudinti.
– Pirmi du bandymai praktiškai identiški, o prieš paskutinį buvote saugioje pozicijoje. Su kokiu mentalitetu žengėte į paskutinį bandymą – ar buvo noras surizikuoti dar labiau?
– Taip. Vis tiek azartas, matai save tarp 12 pirmųjų, tai automatiškai, nori nenori, atsirado pakilimo jausmas. Gal iš to didelio noro persistengiau, dar negaliu atsakyti.
– Sezonas buvo ilgas, jį pradėjote nuo ketvirtos vietos Europos uždarų patalpų čempionate, vėliau iškovojot Lietuvos čempionės titulą. Kaip galėtumėt įvertinti šiuos metus?
– Vertinu labai puikiai. Jei prieš sezoną kas nors būtų pasakęs, kad būsiu Europoje ketvirta, o pasaulyje trylikta, tai yra tikrai nuostabus pasiekimas. Esu labai patenkinta. Visko būna sportininkams, bet nereikia nukabinti nosies. Būna labiau pasiseka, būna mažiau, bei einant į priekį, kažkada pasiseks. Iššaus gal dar valanda – gal dar būsiu ir finale.
– Tai buvo pirmas pasaulio čempionatas nuo 2017 m., kuriame varžėtės viena iš Lietuvos trišuolininkių (2019 m. su Diana Zagainova, o 2023 m. su Aine Grikšaite). Ar dėl to buvo šiek tiek keista ar kitoks jausmas šį kartą?
– Ne, nekeista (juokiasi).
– Užsiminei apie vyro svarbą, o kokią svarbą jūsų karjeroje turi trenerė Janina Tribienė? Turbūt be jos čia nebūtų ir jūsų?
– Tikrai nebūtų be amžiną atilsį [Juozo] Tribės ir Tribienės, mano pirmųjų trenerių. Man tai kaip antri tėvai. Janina, linkėjimai! (juokiasi) Ačiū jums, trenere.
– Kokius prisiminimus išsineši iš pasirodymo Tokijo olimpiniame stadione (2021 m. D.Kilty nepateko į olimpines žaidynes)?
– Geriausius. 2021 m. nepavyko patekti į Tokijo žaidynes, tad buvo dvigubas noras gerai pasirodyti šiame olimpiniame stadione. Buvo daug motyvacijos, turėsiu pačius geriausius prisiminimus iš Tokijo.
Suprasti akimirksniu
- D.Kilty asmenis rekordas, pasiektas 2019 m., yra 14,28 metro. Šiemet ji toliausiai buvo nušokusi 13,95 m.
– Tokijuje kol kas vyrauja didesnis nei 30 laipsnių karštis. Ar tai neapsunkino?
– Nebuvo sunku, nes varžybos vyksta vakare, prieš 20 val. Atvažiavome į stadioną apie penktą valandą, jau leidžiantis saulei, apšilimą padariau, tad labai nesijautė tas karštis.
***
Be problemų į trišuolio finalą žengė keturiskart iš eilės pasaulio čempionė, venesuelietė Yulimar Rojas, laimėjusi auksą ir Tokijo olimpinėse žaidynėse (14,49 m). Vienintelio šuolio užteko ir pernai Paryžiaus žaidynėse triumfavusiai Thea Lafond iš Dominikos (14,40 m).
Thea Lafond – iš Dominikos kilusi trišuolininkė, pernai triumfavi Paryžiaus žaidynėse.
Geriausią rezultatą atrankoje užfiksavo kubietė Leyanis Perez – prieš dvejus metus pasaulio čempionato bronzą iškovojusi atletė nusileido nuo 14,66 metro.
Lietuvos rekordas nuo 2019-ųjų priklauso Dianai Zagainovai – 14,43 m.
Moterų trišuolio rungties finalas vyks ketvirtadienį, 14.55 val. Lietuvos laiku.
