25-erių sportininkė tapo aplinkybių auka.
Jos laikas antrajame pusfinalio bėgime – 1 min. 57,96 sek. – net 0,73 sek. pranoko ankstesnį G.Galvydytės rekordą bei tarp visų pusfinalyje pasirodžiusių 24 bėgikų buvo dešimtas.
Vis dėlto net septynios lietuvę aplenkusios sportininkės bėgo tame pačiame antrajame pusfinalyje, o tai lėmė, kad G.Galvydytei kelias į finalą užsivėrė. Bendroje įskaitoje ji liko dvylikta, mat aukščiau kotiruojamos bus ir pirmąjį pusfinalio bėgimą laimėjusios ir į finalą tiesiogiai patekusios bėgikės, kurios demonstravo prastesnius laikus už lietuvę.
„Tikrai nebūčiau pagalvojusi, kad su 1:57 min. nepateksiu į finalą, – po finišo stebėjosi G.Galvydytė. – Su treneriu šnekėjome, matėme, kad esu geroje formoje ir tikėjomės, kad galiu „išbėgti“ iš 1:58 min. Tikėjomės, kad to užteks. Aišku, gaila, bet ketvirtas startas ir 1:57 min. – galiu tik džiaugtis dėl to, kas laukia ateityje“.
Toks laikas pirmajame pusfinalio bėgime G.Galvydytei būtų garantavęs pirmąją vietą ir tiesioginį kelialapį į finalą, o trečiajame pusfinalyje lietuvė su 1:57.96 min. pasirodymu būtų užėmusi trečiąją vietą ir realiai pretenduotų į kelialapį tolyn.
Ar neliko apmaudo dėl to, kaip susidėliojo pusfinalio bėgimai, o galbūt tai – paprasčiausiai bėgimo rungčių realybė?
„Po 1500 m pusfinalių supratau, kad tokia realybė. Nežinai, kaip susidėlios kortos. Man tiek 1500 m bėgime nepalankiai susidėliojo, tiek šitame. Tikrai tikėjau, kad įmanoma būti tarp keturių greičiausių ir patekti pagal laiką. Bėgimas buvo stiprus, o varžovės bėgo dar stipriau“, – konstatavo mūsiškė.
Į finalą pateko kiekvieno bėgimo dvi greičiausios sportininkės, o taip pat ir dar dvi geriausius laikus užfiksavusios bėgikės.
Lietuvė vakar atrankos bėgime puikiai finišavo ir įveikusi distanciją per 1 min. 58,86 sek. bendroje įskaitoje užėmė 12-ąją vietą. Nors stadioną bėgimo metu merkė lietus, jonavietei iki asmeninio rekordo (1:58.69) pritrūko viso labo 0,17 sek.
25-erių bėgikei tai jau antra rungtis Tokijuje. Kiek anksčiau ji dalyvavo 1500 m bėgimo varžybose, kur prasibrovė į pusfinalį, o jame užėmusi 15-ąją vietą į finalą nepateko.
– Tokijuje startavai net keturis kartus. Ką šis čempionatas tau reiškė?
– Bėgdama keturis kartus pasisėmiau daugiau patirties nei per visą savo gyvenimą. Tikrai išmokau, kaip susikaupti, pasimėgauti ir nebūti per daug išsiblaškiusiai. Kai esi išsiblaškiusi, pridarai daug nereikalingų klaidų. Tikrai išmokau būti rami, susikaupti ir mėgautis tuo, ką darau. Ateityje tai padės man siekti dar geresnių rezultatų.
– Kokia buvo šio bėgimo taktika ir apie ką kalbėjotės su treneriu?
– Taktika buvo išlikti ramiai. Žinojome, kad bėgimas bus greitas ir varžovės pradeda greičiau nei aš. Buvo svarbu išlikti ramiai, džiaugiausi, kad nebuvau paskutinė po pirmų 200 metrų. Buvo smagu – stengiausi būti su varžovėmis, esant tarpui bandžiau priartėti, bet man bandant, jos bėgo nuo manęs (juokiasi).
Stengiausi būti su varžovėmis, esant tarpui bandžiau priartėti, bet man bandant, jos bėgo nuo manęs.
– Buvote įvardinusi, kad per pirmą pasaulio čempionatą ir olimpines žaidynes dar buvote „bailiukė“. Kaip apibūdintumėte save šiame čempionate?
– Tikrai jaučiausi drąsi. Nebuvo, kad stovėčiau prie linijos ir bijočiau. Mėgavausi, žiūrėjau į žiūrovus, į atmosferą. Leidau sau suprasti, kad tai neeilinė galimybė būti pusfinalyje ir siekti aukšto rezultato kaip europietei – tai visgi yra pasaulio čempionatas ir nekantrauju pamatyti, ką galiu Europos čempionate kitais metais.
– Ar toks pasirodymas prideda motyvacijos ir rodo, kad esi arti elito?
– Taip, tikrai prideda. Negalvojau, kad čia galiu būti, bet įrodžiau, kad galiu. Treniruojuosi tikrai aukšto lygio komandoje Amerikoje, kuri man padeda siekti dar aukštesnių tikslų. Kitas žingsnis bus būti finale.
– Kaip pavyko pailsėti po atrankos?
– Kažkaip supratau, kad kuo labiau leidžiu sau daryti tai, ką noriu, tuo geriau pasiilsiu. Kartais, kai perspaudi save ir verti save kažką daryti, tai neišeina į naudą. Leidau sau nusiraminti, pasižiūrėti, kuo pasidalino sekėjai, pasimėgauti bei pasidalinti visų džiaugsmu. Pavyko pasiruošti geriau nei prieš praėjusius startus.
– Šiame pasaulio čempionate bėgai 800 ir 1500 m. Kuri rungtis labiau nudžiugino?
– Manau, kad 1:57 min. bėgant 800 m yra tikrai aukštas rezultatas. Praėjusiais metais metais dar bėgau per 1:59 min. ir tai buvo pirmas kartas, kai „išlipau“ iš dviejų minučių. Dabar esu daug greitesnė nei dvi minutės. Galėsiu mąstyti apie išlipimą iš 1:57 min., kas jau būtų arti Lietuvos rekordo (jis priklauso Daliai Matusevičienei – 1:56.70 min.).
– Prieš startą kameroms parodei širdutę. Kam siuntei linkėjimus?
– Ta širdutė buvo skirta labiau man – parodyti, kad mėgaujuosi tuo, kur esu, kad džiaugiuosi ir rodau meilę sau.
– Galbūt ateityje išvysime jus ir ilgesnėse distancijose, pvz. 5000 m?
– Tikrai stebėkite, nes jei neužmiršote, buvau barjerininkė. Tai gal kažkur nukreips mane ateityje... (čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse vyksta 3000 m barjerinio bėgimo rungtis – past.).
– Pačiai čempionatas baigtas, bet apskritai pirmenybės dar nesibaigė. Ar liksi Tokijuje, ar stebėsi kitas rungtis ir ką prognozuoji lietuviams, ypač mūsų disko metikų trejetui?
– Taip, liksiu iki pat pabaigos, nes 800 m finalas turėjo įvykti 21 dieną, tad planuoju išvykti 22 d. Pasakiau treneriui Justinui, kad dabar vyksime atšvęsti į „McDonald's“ (juokiasi). Tikrai nesimėgavau greito maisto restoranais jau kurį laiką. Dabar ramia galva galėsim stebėti mūsų disko metikus ir manau, kad jie leis mums džiaugtis. Labai laukiu ir nekantrauju, ką jie gali parodyti ir garsinti tokią nedidelę, bet nuostabią šalį Lietuvą.
***
Moterų 800 m bėgimo finalas numatytas paskutinę pasaulio čempionato dieną – sekmadienį 13.35 val. Lietuvos laiku.
