„Aukščiausias žmogaus išbandymas“
Dažnai „Aukščiausiu žmogaus išbandymu“ (angl. The Ultimate Human Race) vadinamas „Comrades“ maratonas turi gilią istoriją – jis pirmą kartą surengtas dar 1921 m. Pirmojo pasaulinio karo veterano Vico Claphamo iniciatyva, siekiant pagerbti kare žuvusius Pietų Afrikos karius. Tai, kas prasidėjo nuo 34 bėgikų, šiandien išaugo į pasaulinį fenomeną: šiemet prie starto linijos išsirikiuos per 21 600 bėgikų iš viso pasaulio, o varžybas tiesiogiai stebės milijonai žiūrovų.
Šių metų varžybos – tai vadinamasis bėgimas „į viršų“ (angl. Up Run). Sportininkų laukia alinančiai sunki 85,777 km trasa nuo Durbano miesto, esančio jūros lygyje, iki finišo Pitermaricburge. Nors atstumas atrodo milžiniškas, jį įveikti privaloma per griežtą 12 valandų laiko limitą. Trasoje bėgikų laukia net 1800–1900 metrų bendras vertikalus sukilimas ir garsusis „Didysis penketas“ – penkios sekinančios įkalnės, iš kurių pati nuožmiausia, 1,7 km ilgio ir itin stati „Polly Shortts“, dažnai nulemia varžybų baigtį.
Emocijos prieš startą ir neįprastas formatas
Nors už nugaros dešimtys pasaulio rekordų, A.Sorokinas neslepia, kad prieš sekmadienio startą Durbane emocijų netrūksta.
„Jausmai aplanko labai skirtingi – aišku, yra ir nerimas, ir baimė, kaip ir prieš kiekvienas atsakingas varžybas. Bet iš kitos pusės, labai pasiilgau šių jausmų. Kūnas jau tiesiog nori kovoti“, – paskutinėmis dienomis kalbėjo pasaulio čempionas.
Bėgikui šis formatas bus visiškai nauja patirtis. „Jos unikalios tuo, kad, visų pirma, tai yra seniausios ilgųjų distancijų varžybos (kitais metais bus jau 100-asis bėgimas). Jų formatas taip pat išskirtinis: vienais metais bėgama „į apačią“, o kitais – „į viršų“, kur laukia 1800 metrų sukilimas. Man tai visiškai neįprastas formatas, kadangi esu lygumų bėgikas“, – specifiką atskleidė sportininkas.
Pasiruošimo pagrindas – kalnai Prancūzijoje
Būtent dėl reljefo specifikos pasirengimas šiam iššūkiui reikalavo ypatingų treniruočių. A. Sorokino teigimu, visas procesas buvo suskirstytas į tris griežtus blokus.
Likus 10–8 savaitėms iki starto, vyko bazinio kilometražo rinkimas Lietuvoje. Vėliau sekė sunkiausias etapas – nuo 7 iki 4 savaičių iki varžybų bėgikas plušėjo aukštikalnių stovykloje Prancūzijoje, Font Romeu bazėje. O paskutinės trys savaitės buvo skirtos krūvio mažinimui, funkciniam atsigavimui, skrydžiui į Pietų Afriką ir galutiniam prisitaikymui.
Taktika trasoje – kantrybė iki 70-ojo kilometro
Paklaustas apie strategiją sekmadienio lenktynėse ir pagrindinius konkurentus, ultramaratonininkas išliko ramus. Tarp varžovų trasoje bus tokie elitiniai bėgikai kaip olandas Pietas Wiersma, prancūzas Guillaume'as Ruelis ir Tete Dijana, šias varžybas laimėjęs net 3 kartus. Nugalėtojai 85,777 km distanciją dažniausiai įveikia per 5:25 valandas, tad norėdamas nugalėti, Aleksandras turės skrieti vidutiniu 3:47’/ km tempu.
„Nelabai seku pavardžių – kas bus priekyje, tas ir bus pagrindinis varžovas. Aišku, visa „adidas“ komanda čia yra labai stipri. Tikslios taktikos neturiu, nes šiose varžybose bėgsiu pirmą kartą. Bet svarbiausia užduotis – pačioje pradžioje nepavargti, nepradėti žaisti su varžovais ir laikytis sau komfortiško tempo. Tikrosios varžybos čia prasidės tik po 60–70 kilometrų“, – varžybų eigą prognozavo lietuvis.
A.Sorokinas nekelia sau spaudimo dėl konkrečios pozicijos finišo protokole – visą dėmesį jis sutelkia į maksimalų atidavimą trasoje.
„Mano tikslas – kovoti iki pat galo. Pabandyti visiškai „išsitaškyti“ pačioje pabaigoje. Apie konkrečią vietą tikrai negalvoju“, – užbaigė bėgikas.
