Vietoj varžybų Ispanijoje – į ligoninę: dusyk nualpęs Lietuvos bėgikas pasidalino patirtimi

Kęstas Rimkus
Sporto redaktorius
Lietuvos bėgikas Vaidas Žlabys pasidalino pamokančia istorija, kuri nutiko jam praėjusią savaitę atvykus į varžybas bekele Andalūzijoje. „Kai kūnas siunčia signalus – jų ignoruoti negalima“, – teigė jis, patyręs rimtų sveikatos bėdų prieš pat startą, o dabar sugrįžęs toliau sveikti į Lietuvą.
Vaidas Žlabys
Vaidas Žlabys / Asmeninio albumo nuotr.

Vaidas Žlabys pirmadienį jau grįžo iš varžybų, kurios jam baigėsi neprasidėjusios.

Iki 40,5 laipsnių Ispanijoje pašokusi kūno temperatūra buvo numušta ligoninėje antibiotikais, tik organizmas dar nėra atsigavęs ir noro valgyti vis dar nėra.

Asmeninio albumo nuotr./Vaidas Žlabys
Asmeninio albumo nuotr./Vaidas Žlabys

„Pagrindinė mintis sugrįžus: kuomet dažnai keliaujame užsienyje, vis kartojame sau: ai, kai grįšime į Lietuvą, susitvarkysime sveikatą.

Tačiau, kai bėda nutinka, reikia spręsti ją iškart, nebijoti kreiptis į gydymo įstaigą užsienyje, ten visi stengiasi suteikti pagalbą taip pat, – 15min sakė V.Žlabys. – Atrodo, kad visi esame stiprūs, ilgai rengiamės varžyboms, bet staiga atsijungi – ir viskas.

Mano atveju, gerai, kad tai nutiko ne per varžybas, kurių didžioji dalis vyksta naktį. Nežinia, kaip būtų pasibaigę, jei būčiau išbėgęs“.

„Kartais didžiausia pergalė – ne finišas. O sprendimas sustoti laiku“.

Akys aptemo paduodant pasą

Per du dešimtmečius trunkančią sportinę karjerą V.Žlabys yra dalyvavęs daug varžybų, bet taip 39 metų vyrui nutiko pirmą sykį.

Suprasti akimirksniu
  • Vaidas Žlabys yra vienas geriausių Lietuvos bėgikų bekele.
  • 39 metų bėgikas yra įveikęs daugybę įvairaus ilgio distancijų, kai kurių distancija viršija 100 km.
  • Jis yra įkūręs bėgimo mėgėjų klubą „Wild Souls“, o pastaruoju metu kelia bekelės bėgimo kultūrą, rengdamas gamtos tvarkymo ir bėgimo varžybas sykiu.

Su drauge Živile jis dar likus savaitei iki starto atvyko į „Siera Nevada ultratrail“ bėgimo varžybas – ne paties aukščiausio lygio, bet įspūdingomis snieguotomis kalnų viršukalnėmis pasižyminčia vaizdinga trasa.

Vos atvykęs į Ispaniją, V.Žlabys pradėjo jausti peršalimo simptomus.

Lietuviai dar patikrino trasos aukščiausius taškus, užlipę į 3400 m aukščio Valetą, bet nusileidus V.Žlabys pakluso lovos režimui.

Jam stipriai skaudėjo raumenis, kūno temperatūra tai kilo, tai leidosi.

Bėgikas buvo pasijutęs geriau ir svarstė įveikti trasą lengvesniu žingsniu, be didesnių sportinių tikslų. Tačiau kitą dieną vėl pasijuto prastai.

„Grįžus namo – 38,8. Viskas, mano kūnas tiesiog pasidavė, – dalinosi savo patyrimais V.Žlabys. – Per pietus pasidaro labai šalta, pradeda stipriai krėsti drebulys. Mėlynuoja lūpos, pirštai. Živilė sako – gana, važiuojam į priėmimą.

Prieš tai dar paprašau užsukti pasiimti varžybų numerių, gi visai šalia…“

Pranešimo aut. nuotr./Vaido ir Živilės rekordas ant TV bokšto jau dviese
Pranešimo aut. nuotr./Vaido ir Živilės rekordas ant TV bokšto jau dviese

V.Žlabys pasakojo, jog daug metų renka varžybų numerius, vylėsi bent parsivežti vieną iš Andalūzijos.

„Stoviu eilėje, jau paduodu pasą, jaučiu – temsta akyse… ir staiga taip gera... – pasakojo V.Žlabys, savo istorija pasidalinęs su sekėjais. – Atsimerkiu – aplink subėgę savanoriai.

Atsiprašinėju, sakau, kad viskas OK. Paaiškinu situaciją, kad nebėgsiu, o pasiimu numerį tik prisiminimui ir dabar pat važiuoju į ligoninės priėmimą. Tik pamanyk, ką jie pagalvojo: „Kaip šitas bėgs 100 km, jei jau prie numerių atsiėmimo alpsta?“

V.Žlabys atsidūrė Granados ligoninėje. Pirminės apžiūros metu jam fiksuota 40,5 laipsnių temperatūra.

Kai bėgikas buvo nuvežtas plaučių rentgenui, akys vėl aptemo – jis nualpo antrą kartą.

„Padarė visus tyrimus, sulašino į veną antibiotikus, mineralus. Nustatė ūminę bakterinę kvėpavimo takų infekciją. Tiksliau – sakė, kad greičiausiai buvo dvi iš eilės (infekcijos). Išrašė tris skirtingus antibiotikus ir paleido namo, jau gerokai atsigavusį“, – pasakojo V.Žlabys.

Asmeninio albumo nuotr./Vaido Žlabio draugė Živilė
Asmeninio albumo nuotr./Vaido Žlabio draugė Živilė

Turi patarimų kitiems

Kitą dieną jis dar palaikė pasistiprinimo punktuose savo draugę Živilę, bėgusią 63 km.

Dabar, grįžęs į Lietuvą, V.Žlabys tikisi pabaigti antibiotikus ir atlikti tyrimus, kad sužinotų, ką daryti toliau.

Jam tenka keisti planą ir atsisakyti 100 km varžybų Ryga-Valmiera, kur tikėjosi siekti meistro normatyvo, o priekyje dar laukia Europos ir pasaulio meistrų čempionatai bekele.

Asmeninio albumo nuotr./Vaidas Žlabys
Asmeninio albumo nuotr./Vaidas Žlabys

Su kitais bėgimo entuziastais treneris dalinosi keliomis mintimis:

„Būnant stipriam, sunku būti silpnam. Būnant silpnam, sunku būti stipriam;

Ruošiantis mėnesių mėnesiais, sportininkui pasiduoti nestartavus, ypač jau būnant varžybų vietoje, reikalauja psichologinio tvirtumo;

Kai kūnas siunčia signalus – jų ignoruoti negalima. Kūnas jau būna kurį laiką kovojęs, kol pradeda apie tai pranešti;

Kartais didžiausia pergalė – ne finišas. O sprendimas sustoti laiku“.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą