George'o Campbello technologijų mokykloje A.Alasauskis kremta mokslus ir žaidžia už savo mokymo įstaigos ekipą. Šalia Indijos vandenyno įsikūrusiame Durbano mieste lietuvis siekia savo svajonės – patekti į prestižinę ir visame pasaulyje žinomą „Sharks“ regbio akademiją.
A.Alasauskis sutiko papasakoti apie gyvenimą Pietų Afrikoje, savo tikslus, ir pripažino, kad pasaulio futbolo čempionate palaiko brazilus.
– Pirmi įspūdžiai, nuvykus į PAR? Ar greitai apsipratote?
– Atvykus į PAR mane labiausiai sužavėjo kraštovaizdis. Pasijutau tarsi rojuje – smėliukas, vandenynas, kalnai. Be galo gražus vaizdas. Oro uoste mane pasitiko mokyklos treneris, kuris yra labai malonus, draugiškas ir su juo smagu bendrauti. Vėliau mane perdavė komandos kapitonui ir jo šeimai. Po ilgos kelionės laukė geras maistas, karštas dušas ir puiki lova. Tikrai negalėjau niekuo skųstis. Pasitikimas buvo malonus. Pirmos savaitės buvo nelengvos, nes mažai bendravau, teko priprasti prie anglų kalbos, kurios anksčiau nebuvo tekę vartoti. Tačiau praėjus keliems mėnesiams jaučiuosi jau kaip namie, svarbiausia – daug bendrauti.
Atvykus į PAR mane labiausiai sužavėjo kraštovaizdis. Pasijutau tarsi rojuje – smėliukas, vandenynas, kalnai. Be galo gražus vaizdas.
– Kaip sekasi sportuoti? Ką galite pasakyti apie savo komandą?
– Sportuoti čia yra labai sunku. Jau pirmosiomis dienomis nuo bėgiojimo skaudėdavo kojas, širdis plakdavo nuo karščio. Pasiruošimas čia yra „žvėriškas“. Komandoje visi yra draugiški, maloniai mane priėmė, padėjo visais klausimais. Iš pradžių bijojau kažką ne taip padaryti, kad nebūčiau aprėktas, bet visi komandos draugai mane ragino, palaikė ir padėjo įsivažiuoti. Pats supratau, kad jei bijosiu, tai nežaisiu. Komandoje turime du trenerius. Vienas – grumtynių specialistas, o kitas – žaidęs Pietų Afrikos regbio-7 rinktinėje. Jis yra griežtas, mėgstantis discipliną. Jei nebėgsi, tai treneris tave privers tą padaryti. Prie komandos prisijungiau ne nuo sezono pradžios. Kol kas dažniau pralaimime negu pasiekiame pergales. Bet žinom, kad galime žaisti su visais. Kartais pritrūksta pasitikėjimo savimi, todėl pralaimėjome nemažai rungtynių. Kitame sezone turėsime stiprią komandą ir sieksime pirmos vietos.
– Ar per kelis mėnesius jaučiatės patobulėjęs? Ką labiausiai pavyko pagerinti?
– Tikrai jaučiuosi patobulėjęs. Kartu su komanda praplėtėm bėgimo kampus, kas leidžia turėti daugiau erdvės išorėje. Pavyko pastiprinti kamuolio perdavimą rankomis bei smūgius kojomis. Dabar didelį dėmesį skiriu jėgai ir taiklumui. Čia yra daug laiko tobulėjimui. Jei nėra mokslų, eini spardyti arba žaisti nekontaktinį regbį. Čia visas gyvenimas su kamuoliu. Po mokyklos nepamatysi nei vieno žmogaus, kuris nieko nedarytų. Kažkas žaidžia futbolą, kažkas regbį ar kitus žaidimus su kamuoliu.
– Papasakokite apie savo įprastą dieną, kokia dienotvarkė?
– Jau 5 val. ryte einu į štanginę, vėliau į mokyklą, po to – treniruotė ir namai. Namie reikia mokytis, o jei mokslų nėra, tai pasižiūriu televizorių ir einu miegoti. Pirmadieniais ir penktadieniais tik spardau kamuolį ir atlieku tempimo pratimus, nes po rungtynių būnu dar ilgai įsitempęs, o prieš kitas rungtynes reikia nepervargti. Dabar artėja atostogos ir laukia sunkus pasiruošimas regbiui-7. Kartais tenka keliauti, padėti teisėjauti sekmadieniais. Visa savaitė būna užimta.
Sportuoti čia yra labai sunku. Jau pirmosiomis dienomis nuo bėgiojimo skaudėdavo kojas, širdis plakdavo nuo karščio. Pasiruošimas čia yra „žvėriškas“.
– Ar pasiilgstate Lietuvos? Ko labiausiai trūksta ten?
– Kartais, atsigulęs, pagalvoju apie Lietuvą, bet žinau, kad kažkada ten grįšiu. Todėl nėra ko ir pasiilgti. Iš tikro trūksta čia dar vieno lietuvio, nes kartais norisi pabendrauti ir savo kalba, o ne vien anglų. Nėra lengva taip staigiai pakeisti viską. Čia jaunimas kalba 11 skirtingų kalbų. Mokykloje visi kalba angliškai, o namie gali išgirsti zulų, kosų kalbas.
– Kokius tikslus kelia komanda ir jūs pats sau?
– Kitą sezoną turime būti pirmi. Mano tikslas yra žaisti regbį profesionaliai. Kitą sezoną bus atranka į vadinamą KZN rinktinę. Čia yra viso regiono rinktinė ir patekęs į ją turi didelę galimybę žaisti „Sharks“ akademijoje. Tuomet atsiranda pasiūlymų žaisti klubuose kartu su galimybe studijuoti. Todėl mano tikslas yra patekti į „Sharks“ akademiją.
Jei turiu galimybę, futbolą pažiūriu. Palaikau šeimininkus brazilus, kurie yra mano favoritai nuo mažų dienų. Visą laiką juos mėgau
– Ar domėjotės Europos regbio-7 čempionatu Kaune? Gal teko internete matyti rungtynes?
– Tuo metu neturėjau interneto, tai rungtynių nemačiau. Bet visą laiką sekiau rezultatus ir džiūgavau, kai sužinojau, kad mano šalis laimėjo pirmą vietą.
– Ar domitės pasaulio futbolo čempionatu? Ką palaikote? Ar PAR futbolo susidomėjimas prilygsta regbiui?
– Jei turiu galimybę, futbolą pažiūriu. Palaikau šeimininkus brazilus, kurie yra mano favoritai nuo mažų dienų. Visą laiką juos mėgau. Kiek klausiau draugų, tai futbolas ir regbis visiems PAR yra vienodai įdomūs. Šitie du sportai pritraukia daugiausia dėmesio. Bet aš, kaip ir visi mano draugai, esame regbio mėgėjai ir palaikom regbį (juokiasi).
