50-oji vieta pasauliniame ATP reitinge, 15 laimėtų „Challenger“ serijos turnyrų 36 pasirodymai „Didžiojo kirčio“ varžybose ir keturi žygiai iki trečiojo prestižiškiausių turnyrų etapo.
Tai – pasiekimai, prie kurių nepriartėjo nei joks praeities, nei dabarties Lietuvos tenisininkai, jei atmestume lietuviškų šaknų turėjusį, bet JAV atstovavusį Vitą Gerulaitį.
Ričardas Berankis gal ir negavo didelių fizinių dovanų, bet savo darbštumu ir valia pasiekė tai, apie ką dabar svajoja tūkstančiai teniso raketę į rankas paėmę ir geltoną kamuoliuką kasdien mušinėjančių vaikų ir paauglių.
Bet tam, kad užkoptų ten, kur pabuvojo tik vienas lietuvis, neužtenka tik talento, ilgų rankų ar kelių valandų teniso kortuose per dieną.
Tai geriausiai gali patvirtinti beveik 14 metų R.Berankio treneriu dirbęs ir jo kilimą į olimpą iš arčiausiai matęs Remigijus Balžekas.
Treniruoti būsimą Lietuvos teniso žvaigždę ir simbolį jis ėmėsi, kai šiam tebuvo devyneri, o vyrų keliai ne pačiomis gražiausiomis aplinkybėmis išsiskyrė 2013 metais.
Nuo tada R.Berankis ir R.Balžekas ėjo skirtingais keliais – tenisininkas didžiąją likusios karjeros dalį buvo treniruojamas Dirko Hordorffo bei dar 12 metų tęsė karjerą, o treneris įkūrė „Balzekas Tennis Academy“, šiuo metu turinčią keturis filialus.
Pokalbyje su 15min R.Balžekas pasidalino mintimis apie savalaikę R.Berankio karjeros pabaigą, pažvelgė į buvusią jo karjerą ir nebūtinai išpildytą visą potencialą bei trumpai įvertino jo indėlį į ateities teniso kartas Lietuvoje.
