„Aš negaliu pasakyti“.
Taip Oleksandras Dolgopolovas atsakė „Der Spiegel“ žurnalistui Matthiasui Fiedleriui, kai šis ukrainiečio paklausė, kur jis dabar yra ir ką daro.
Buvusi teniso žvaigždė atsisakė duoti interviu vaizdo būdu dėl saugumo priežasčių.
O.Dolgopolovas tebėra karo lauke, gindamas tėvynę nuo rusų agresijos.
36 metų buvęs garsus tenisininkas sutiko duoti interviu būdamas kambaryje, kuriame yra dušas ir šildymas.
Tai prabanga karo metu, bet kuklios sąlygos milijonieriui.
O O.Dolgopolovas per karjerą teniso turnyruose uždirbo daugiau nei 7 mln. dolerių, tad buvo įpratęs prie kitokių sąlygų.
„Buvau įpratęs prie patogių namų, prie viešbučių per turnyrus, prie masažų ir sveiko maisto. Norėjau taip gyventi ir po karjeros pabaigos. Neturėjau planų tapti kareiviu“, – sakė O.Dolgopolovas.
Tačiau jis yra karys. Jau trejus metus. Per juos O.Dolgopolovas dažnai miega sugriautuose namuose rusų atakuojamuose kaimuose.
Tualetas ten – skylė grindyse. Tarakonai ir pelės laksto kampuose. Bet O.Dolgopolovas išmoko vertinti ir mažus dalykus:
„Kartą sena moteriškė davė mums vynuogių tiesiog gatvėje. O Dieve, kokios jos buvo skanios!“
Iš paplūdimio Turkijoje – į šaudyklą
Savo karjeros pike O.Dolgopolovas buvo pakilęs į 13 vietą pasaulio teniso reitinge. Per karjerą jis laimėjo tris titulus ATP turnyruose, o „Australian Open“ pasiekė ketvirtfinalį.
Ukrainietis karjerą baigė 2021 metais dėl riešo traumos. Po 10 mėnesių Rusija užpuolė Ukrainą su milžiniška agresija. O.Dolgopolovas tuo metu su šeima buvo Turkijoje.
Jis neturėjo patirties nei kaip naudoti ginklus, nei kaip dalyvauti kare. Tačiau iškart nusprendė vykti ginti savo šalį. Pirmiausia, ką padarė, – nuvyko į šaudyklą Antalijoje.
„Atsitiktinai sutikau kareivį, kuris tarnavo Turkijos kariuomenėje. Kai jis išgirdo, kad grįžtu į Ukrainą, per savaitę pamokė, kaip reikia šaudyti“, – pasakojo O.Dolgopolovas.
Dabar O.Dolgopolovas valdo dronus, tarnaudamas Ukrainos kariuomenėje. Jis fotografuoja iš oro, žvalgo rusų pozicijas, nustato, kokius ginklus naudoja priešai.
„Tokiu būdu mes regime ir vertiname padėtį mūšio lauke realiu laiku ir sprendžiame, kur mūsų artilerija turi šaudyti“, – sakė jis.
„Geriau jau mirsiu“
O.Dolgopolovo karinė tarnyba per parą dažnai trunka 15-16 valandų.
„Tada pamiegi gal dvi valandas, o kartais neužmiegi iš viso. Kartais jautiesi kaip zombis“, – teigė ukrainietis.
Jis mano, kad profesionali tenisininko karjera praverčia kare.
„Sportininkui ir kariui reikia panašių įgūdžių: reikia reaguoti greitai, susitelkti ir prisitaikyti prie naujų situacijų“, – kalbėjo O.Dolgopolovas.
Teniso aikštyne jis kovodavo dėl pergalės. Mūšio lauke kovoja dėl gyvenimo.
Abejose vietose dažnai lydi prakaitas, nuovargis ir traumos.
„Ar karas sunkiau fiziškai? Negaliu taip sakyti, bet tai sunkiau psichologiškai. O aš net nesu dalyvavęs tiesioginėje kovoje. Tik per droną matęs, kaip žmonės miršta“, – pasakojo O.Dolgopolovas.
Kaip vyrui, kuris tiek daug judėjo per visą karjerą, sunkus sužeidimas būtų didžiausias košmaras.
„Tiesą sakant, aš labiausiai bijau likti sužeistas ir tęsti gyvenimą būdamas neįgalus. To bijau labiau nei mirties. Jei reiktų rinktis, verčiau mirčiau“, – sakė jis.
Karas pakeitė O.Dolgopolovą. Jis surimtėjo ir tapo agresyvesnis. Greičiau susinervina.
„Jei kažkas pasako ką nors kvaila man gatvėje ar ką nors tokio parašo, reaguoju stipriau nei anksčiau. Greičiau supykstu, – neslėpė O.Dolgopolovas. – Mano nervai turbūt labiau įsitempę dėl visų mano darbų.“
Sukrėtė ruso žinutė
Karo pradžioje O.Dolgopolovas priekaištavo Rusijos tenisininkui Andrejui Rubliovui dėl blankios reakcijos, kai Rusija pradėjo žiaurumus.
Rusijos vienas geriausių tenisininkų buvo vienas iš kelių rusų, kurie pasisakė prieš karą, nors ir nekritikavo jį pradėjusio Vladimiro Putino.
Ukrainietis nesikalbėjo su A.Rubliovu ar kitu Rusijos sportininku per karą, bet vienos žinutės niekaip nepamiršta.
„Rusijos teniso žaidėjas atsiuntė man žinutę per „WhatsApp“ netrukus, kai Rusija subombardavo Ukrainos vaikų ligoninę. Jis paklausė manęs su šypsena: „Kaip laikaisi?“, – prisiminė O.Dolgopolovas.
Pažiūrėjęs į žinutę, liko be žado. Paskui jis dvi valandas galvojo, ką atsakyti rusui.
„Stebėtis, ar jis čia rimtai? Kaip gali būti toks abejingas, ciniškas, nesusivokiantis?“, – svarstė O.Dolgopolovas.
Galiausiai atsakė vienu žodžiu: „Smagiai“.
