Sekite 15min GoogleBuvo daug gražių atakų.
Buvo daug įnirtingos kovos ir šansų laimėti.
Buvo varžovų nerimas ir komplimentai po to.
Buvo tinkamos sąlygos ruoštis ir žaisti bei smagus palaikymas tribūnose, diriguojant Edo Butvilo tėvams.
Viena, ko trūko, – rezultato per karštą savaitgalį Niše, kur šeštadienį ir sekmadienį vyko Daviso taurės pirmosios grupės kovos tarp Serbijos ir Lietuvos.
Jauni Lietuvos tenisininkai ne sykį buvo privertę serbus, kurie 2010 metais yra laimėję Daviso taurės čempionų titulą, jaustis nejaukiai Čairo arenoje.
Net ir praleidžiant šias varžybas teniso ikonai Novakaui Džokovičiui, elitiniai serbų žaidėjai tikėjosi lengvesnio grobio žaisdami su komanda, kuri tokio lygio varžovus sutiko gal antrą kartą istorijoje (po Argentinos).
Tačiau galiausiai Serbijos tenisininkai laimėjo bendru rezultatu 4:0, dvejose iš trejų kertinių rungtynių palaužę lietuvius tik po dramatiškų kovų.
- Pirmajajame mače šeštadienį Edas Butvilas (ATP-194) nusileido Miomirui Kecmanovičiui (ATP-61) rezultatu 5:7, 6:1, 5:7.
- Antrosiose rungtynėse šeštadienį Vilius Gaubas (ATP-119) 4:6, 4:6 pralaimėjo Hamadui Medjedovičiui (ATP – 77).
- Sekmadienį dvejetų susitikime V.Gaubas ir E.Butvilas 6:7 (5), 6:3, 3:6 nusileido M.Kecmanovičiui ir Stefanui Latinovičiui (dvejetų ATP-103).
- Nieko nebelėmusiame ketvirtajame mače sekmadienį Pijus Vaitiekūnas (1689) pralaimėjo 2:6, 2:6 serbui Ognjenui Miličiui (ATP-356).
Jau po visko, stebėdamas į pergalę besidžiaugančius serbus, Lietuvos rinktinės kapitonas Laurynas Grigelis mąstė, ko trūko mūsų tenisininkams iki kitokio rezultato.
Čairo arenoje 35 metų trenerio paprašėme pasidalinti svarbiausiomis įžvalgomis.
„Apžvelgiant abi dienas – truputį gaila. Pirmajame mače šeštadienį turėjome gerą šansą pasiimti pergalę, sekmadienį dvejetuose – taip pat. Vadinasi, dar kažko trūksta, dar reikia padirbėti, – sakė L.Grigelis, pats buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas, prieš penkerius metus baigęs karjerą. – Tačiau vaikinams tai buvo gera patirtis rungtis prieš tokio lygio žaidėjus.
Reikia žiūrėti ir pozityviai, nes Lietuvos tenisas pradėjo kautis su tokiomis stipriomis šio sporto šalimis, kaip Serbija. Manau, kad tai yra labai gerai, turime priimti pozityviai šią patirtį.
– Ko labiausiai trūko iki kitokio rezultato specialisto akimis?
– Pirmąją dieną Edas turėjo geresnį šansą laimėti nei Vilius, truputį trūko patirties – varžovas pačioje pabaigoje buvo truputį ramesnis, Edas užsivedęs, gal net per daug, nes trūko kelių taškų, emocijų buvo daug.
O dvejetuose buvo šansas pirmaujant 6:5, bet neužsidarėme. Antrą setą žaidėme labai gerai, trečiajame sete buvo 3:3 ir 30:0, tada smūgis į tinklo viršų – detalės. Mažos detalės nulėmė du mačus. Juk galėjome ir 2:1 pirmauti bendrame rezultate. Tad trūko patirties ir sėkmės. Manau, kad mes per mažai tokių gerų mačų sužaidę, o jie – daug. Tai susideda.
– Kaip prisijaukinti mažas detales?
– Reikia kuo daugiau rungtynių prieš tokius varžovus. Kuo daugiau jų bus, tuo greičiau patirtį sukaupsime. Per treniruotes juk jos nepasiimsi, reikia žaisti mačus. Šįkart visi mačai buvo įtempti, nevyko į vieną kasą. Buvo kovojama kaip lygūs su lygiais.
– Vilius Gaubas po dvejetų mačo sakė, kad jei būtų laimėję, nebūtų kilusi problema sužaisti ir vienetų rungtynes tą pačią dieną. Ar kaip rinktinės kapitonui pakanka žaidėjų apkaboje?
– Kol kas ši komanda, kuri žaidė Serbijoje, yra geriausia. Dabar neturime jaunų gerų žaidėjų, kurie būtų tokio lygio. Aišku, patogiau, jei turi žaidėjų pasirinkimą. Bet gerai, kad esame jauna komanda, Vilius ir Edas kupini energijos, jiems tikrai nebūtų kilę problemų žaisti dar ir vienetų kovas.
– Ką galime pasakyti apie tuos žaidėjus, kurie yra už Viliaus Gaubo ir Edo Butvilo?
– Pats dabar pirmą kartą mačiau Justą Trainauską (ATP-1677), gal trečią ar ketvirtą sykį Pijų Vaitiekūną. Aišku, šiems vyrams dar reikia pasistūmėti. Turime neprastų berniukų 2010 metų gimimo, bet dar laukia ilgas kelias. Jei žaidžiame prieš tokias komandas, kurios turi pirmojo šimtuko žaidėjus, jaunimui tokie išbandymai būtų per anksti. Vilius ir Edas jau yra elito žaidėjai, jiems buvo nelengva, o jaunesniems būtų dar sunkiau. Truputį reikia patirties.
– Žaidėjai džiaugėsi įgyta patirtimi, o kokią patirtį išsivežate jūs kaip treneris?
– Jos gavau daug. Jei galėtume atsukti laiką, kažkurioje situacijoje būtume bandę sužaisti kitaip. Patirtis ir yra tokia – šįkart pabandėme, nepavyko, tad kitąsyk gal kitaip bandysime.
Kartu prabuvome visą savaitę, geriau susipažinome vienas su kitu, ne tik per rungtynes, bet ir per treniruotes, vakarienes. Dabar geriau pažįstu jų žaidimą, charakterius. Aš irgi pasiimu labai daug.
– Burtai vyks rugsėjo 28 dieną (dėl rungtynių vasarį, kai vyks kovos dėl likimo pirmojoje grupėje). Ar turite kokių pageidavimų?
– Norėčiau, kad žaistume prie savo žiūrovų, namuose. Kol kas nenagrinėjau potencialių varžovų rato.
– Dirbate Italijoje jau ne vienerius metus. Ką iš savo patirties galėtumėte patarti Lietuvos tenisui, kad turėtume daugiau stiprių žaidėjų ir galbūt patektume į finalines varžybas Daviso taurėje?
– Manau, kad tam reikia laiko. Jei atsuktume laiką, prieš 15 metų tos pačios Italijos teniso lygis nebuvo toks aukštas. O jų federacijos patirtis yra gili, 60-70 metų. Mūsų federacijos patirtis siekia 15-20 metų, tad reikia laiko. Reikia vaikų, kurie norėtų žaisti, taip pat trenerių, kurie būtų smalsūs, norėtų tobulėti. Visi turime eiti tuo pačiu tobulėjimo keliu.
– Ar pasakytumėt, kada žaisime aukščiausios lygos Daviso varžybose?
– Cha-cha, geras klausimas, bet negaliu nieko prižadėti. Turime tikslą ketveriems metams, iš kurių šie yra pirmi, patekti į atkrintamąsias varžybas dėl patekimo į finalines varžybas. Dabar turėjome šansą, nepavyko, tad bandysime vėl.
