Per šiuos metus V.Gaubas jau spėjo prasibrauti į ATP „Masters“ turnyrą Romoje ir tapo pirmuoju lietuviu, kuris tokio lygio turnyre laimėjo bent du mačus.
Vilius taip pat buvo vos per žingsnį nuo prestižinio „Roland Garros“ turnyro, tačiau netikėtai suklupo atrankos finale. Nepaisant to, tokie rezultatai rodo, kad Lietuvoje iškilo nauja teniso žvaigždė.
„Jaučiuosi gerai. Manau, kad daug geriau valdau emocijas nei anksčiau, bet tikrai nėra lengva, nes dėmesio pastaruoju metu netrūksta, – paklaustas apie jausmus demonstruojant geriausią karjeros tenisą, sakė V.Gaubas. – Suvaldyti nėra lengva. Stengiuosi kažkaip, gaunu pagalbos, lengviau su ja.“
Sparčiai kylant karjeros laiptais, jaunas lietuvis vis labiau atpažįstamas teniso grandų. Neseniai komplimentų V.Gaubui pažėrė ne tik A.Zverevas, bet priėjo ir kita teniso žvaigždė.
„Atpažinimas tikrai jaučiasi, nes praeitais metais, kai pirmą kartą dalyvavau „US Open“, manęs niekas nežinojo, nelabai sveikinosi. O kai buvau „Roland Garros“, pajutau, kad mane atpažįsta, sveikinasi. Ir Alcarazas priėjo, pasisveikino, paklausė, kaip sekasi. Labai džiaugiuosi“, – sakė V.Gaubas.
Kaip jaunas 20-metis tvarkosi su sukilusiu ažiotažu, spaudimu ir žvaigždžių žarstomais komplimentais? Apie tai, išsikeltus tikslus ir dar daugiau – interviu su tenisininku.
– Viliau, kokie yra pagrindiniai tavo tikslai? Kaip jautiesi?
– Kad kankinuosi, tai tikrai ne. Geros nuotaikos visada, ypač namo grįžtant pas šeimą. Dabar numatyti planai šiek tiek pailsėti porą dienų. Pradėsiu darbus jau kitą savaitę. Po treniruočių bus vienas turnyras Italijoje ant grunto, o vėliau prasidės Vimbldono kvalifikacija.
– Iš Didžiojo kirčio turnyrų, kuris tau imponuoja labiausiai ir kurį norėtum pasiekti?
– Visada buvo „Roland Garros“ mano mylimiausias. Nesu bandęs ir Vimbldono žaisti, tai pažiūrėsime, kas išeis.
– Labiau jaučiamas psichologinis ar fizinis nuovargis nuo to pakilusio dėmesio?
– Iš pradžių galbūt buvo labiau fizinis nuovargis, bet po to, kai sužaidžiau daug sunkių mačų, trys setai, daug dėmesio. Kažkiek ir psichologinis nuovargis atsirado. Susidėjo abu dalykai ir gerai, kad grįžau pailsėti.
– Su kuo galėtum galėtum palyginti startą „Roland Garros“ kortuose?
– Net nežinau. Bet jausmas tikrai labai geras ir net nesitikėjau. Daug žmonių atėjo palaikyti, daug lietuvių. Labai džiugu buvo, kad laimėjau dukart. Pirma pergalė labai saldi buvo: trys setai, išlipau iš duobės. Jausmas tikrai nerealus.
– ATP vieta dabar rekordinė (136-a), kurią norėtum šį sezoną pasiekti? Sezono pradžioje sakei, kad 130-a, o dabar?
– Dabar kalbėsiu apie tą pačią poziciją, nes vasarą man degs nemažai taškų iš praeitais metais sužaistų turnyrų. Jeigu nepavyks jų apsiginti, automatiškai pozicija kris žemyn. Dabar tą pačią poziciją išlaikome su treneriais. Ir treneris, ir komanda supranta, kaip sunku yra išlaikyti tą reitingą. Kol kas lieka tas pats tikslas.
– Kaip jaučiasi Vilius Gaubas, žaisdamas karjeros tenisą? Kaip tvarkaisi su padidėjusiu dėmesiu, spaudimu?
– Jaučiuosi gerai. Manau, kad daug geriau valdau emocijas nei anksčiau, bet tikrai nėra lengva, nes dėmesio pastaruoju metu netrūksta. Suvaldyti nėra lengva. Stengiuosi kažkaip, gaunu pagalbos, lengviau su ja.
– Kokie tie metodai ir kas padeda?
– Yra ir artimųjų žmonių, yra ir ekspertai, kurie padeda, visokios rutinos, pratimai. Su jais viskas geriau.
– Kuriuos žaidimo elementus artimiausiu metu norėtum patobulinti?
– Nemanau, kad norėčiau labai atskleisti. Gynybiniai elementai būtų gerai, nes aš labai agresyviai žaidžiu, užmirštu ir apsiginti kartais. Manau, kad labai gerą tenisą pastaruoju metu rodau. Šiek tiek dar psichologinių dalykų pašlifuoti reikėtų.
– Ar psichologinis faktorius ir buvo pagrindinis, kuris užkirto kelią debiutuoti „Grand Slam“?
– Negalėčiau sakyti, kad tai tik psichologija, nes varžovas tikrai labai gerai žaidė, protingai, griovė mano žaidimą. Bet kad kažkiek sustabdė, tikrai sutikčiau su tuo. Emocijų tikrai labai daug buvo prieš mačą ir jo metu. Ir po mačo buvo labai sunku. Kažkiek pridėjo.
– Ar jaučiasi elitinių žaidėjų požiūrio pasikeitimas į tave?
– Tikrai jaučiasi, nes praeitais metais, kai pirmą kartą dalyvavau „US Open“, manęs niekas nežinojo, nelabai sveikinosi. O kai buvau „Roland Garros“, pajutau, kad mane atpažįsta, sveikinasi. Ir Alcarazas priėjo, pasisveikino, paklausė, kaip sekasi. Labai džiaugiuosi.
– Susitinki vis aukštesnio reitingo žaidėjus. Yra kažkoks varžovas, su kuriuo artimiausiu metu norėtum susikauti?
– Casperas Ruudas, Carlosas Alcarazas būtų svajonė.
– Gerai jautiesi ant grunto. Koks tavo santykis su žolės danga?
– Su žolės danga nežinau savo santykių, bet stengsiuosi žaisti atsipalaidavęs, nes kai atsipalaiduoji, daug geriau pavyksta demonstruoti gerą lygį. Šiais metais didelio pasiruošimo ant žolės nebus, bus daugiau ant grunto. Jauniuose teko žaisti ant žolės. Patirtis buvo labai gera, tik gaila, kad neišėjo labai gerai sužaisti. Stengsiuosi pasimėgauti ir apsiprasti, o kitais metais bus rimtesnis pasiruošimas.
– Grįžtant prie atpažinimo, koks garsiausias teniso vardas, iš kurio sulaukei pagyrų?
– Iš Zverevo buvo malonus gestas. Kai paspaudė ranką, jis tikisi matyti mane tokiuose turnyruose daugiau kartų. Tai davė daugiau pasitikėjimo. Ir iš kitų žaidėjų sulaukiau pasveikinimo. Džiaugiasi, kad gerai žaidžiu. Labai smagu.
– Viliau, paneik arba patvirtink. Sakoma, kad pirmasis dešimtukas ar penkioliktukas yra nenugalimas, o vėliau jau gali žaisti. Ar yra kažkokia gradacija, žiūrint į geriausius 200 žaidėjų?
– Didžiausias skirtumas yra tarp TOP 15 reitingo žaidėjų. Labai daug komentuoti negalėčiau, nebuvau labai patyręs. Bet tie tenisininkai labai ilgai gali išlaikyti savo aukštą lygį. Būna, kad žemesnio reitingo žaidėjai labai gerai žaidžia, bet dažnai būna bangų. Sužaidžia gerai porą game‘ų, o vėliau blogai. Aukščiausio lygio žaidėjai sugeba išlaikyti labai stabilią psichologinę būseną, teniso lygį. Tuo ir skiriasi.
– Rinktinėje tave pamatysime?
– Taip.
– Pasiruošimą tęsi Ispanijoje?
– Taip. Antradienį grįžtu į Ispaniją, į Alikantę. Ten pradėsime. Pagrindinis fokusas bus mano fizinė būklė. Kai tiek mačų, nuovargis nemažas. Nebuvo kada dirbti ant to. Pagrindinis akcentas bus fizinis pasirengimas.
– Įspūdingas tavo pasirodymas Romoje. Kokios esminės išvados padarytos po šio turnyro?
– Romoje išmokau mėgautis emocija, tenisu, žmonių palaikymu. Nuo „Challenger“ turnyro Romoje sulaukiau didžiulio palaikymo, labai geros emocijos buvo. Kažkaip išmokau labiau mėgautis emocija, savo žaidimu, gerais taškais. Labai gerą dalyką išsinešiau iš tų turnyrų, kad kai mėgaujiesi, daug geriau gali žaisti.
– Roma dabar tavo labai mėgstamas miestas? Visgi du „Challenger“ finalai...
– Galima sakyti, kaip antri namai. Šiais metais mane pasitiko labai gerai, labai smagu. Vienu metu daug kas rašinėjo žinutes ir laukė atvykstant į turnyrą Romoje. Tik atėjau į savo pirmą mačą, sulaukiau daug palaikymo iš tribūnų. Roma tikrai sužavėjo mane.
– Daug Lietuvos jaunųjų teniso žaidėjų svajoja apie tokią karjerą, kaip tavo. Ar turi jiems patarimą?
– Patarimas būtų mažiau sureikšminti pralaimėjimus, mažiau liūdėti dėl pralaimėjimų, nes čia yra tik sportas. Tas liūdėjimas, pyktis, ilgalaikis pyktis dėl pralaimėjimų tik stabdo tave. Patarimas būtų labiau atsipalaiduoti ir tiesiog mėgautis sportu.
– Likai pirmas už brūkšnio „Roland Garros“ turnyre ir tris dienas laukei, kad iškristų bent vienas žaidėjas. Ar sunkus laukimas buvo?
– Šildžiau suoliuką tris dienas. Buvo labai keista ir sunki situacija, nes kiekvieną dieną 8:30 atvažiuodavau į klubą, apšildavau pusę valandos. Tada tas laukimas nuo 9 ryto iki 9 vakaro tris dienas iš eilės buvo nelengvas. Nežinai, ar eiti treniruotis, nes jeigu nepasitreniravus reikės penkis setus žaisti... Negali taip daryti. Labai keistas tas laukimas buvo. Daug labai žmonių, triukšmas. Emociškai nebuvo labai lengva. Pirma diena buvo lengvesnė, o vėliau nebuvo lengva.
– Ne paslaptis, kad tenisas – brangus sportas. Ar po tokių pasiekimų jautiesi pasidėjęs kažkokį finansinį pagrindą?
– Tikrai geriau finansiškai ir emociškai, nes nereikia per daug galvoti, rūpintis dėl finansinių dalykų. Tokie turnyrai, kaip Romoje ar Paryžiuje padeda pasidengti sezono išlaidas, trenerių atlygius.
– Ar jau domėjaisi, kokia bus danga Los Andželo olimpinėse?
– Nesidomėjau. Geras klausimas.
– Ar galvoji apie olimpinį kelią?
– Tikrai taip. Čia būtų svajonė.
– Kaip manai, ar tau realu patekti į „US Open“?
– Geras klausimas. Nežinau, priklauso nuo mano formos, fizinės būklės. Jeigu būsiu geros formos, pavyks gerai sudalyvauti, čia būtų kažkas nerealaus. Kad ten patekčiau, turiu įlipti į geriausiųjų šimtuką. Nėra labai lengva, bet galbūt įmanoma.
