– Tenisą žaidi jau 20 metų. Ar dar vis smagiai leidi laiką?
– Taip! Kai pradėjau savo karjerą, tai nekantravau pamatyti visus tenisininkus, kuriuos vaikystėje stebėjau per televizorių. Man patiko Monica Seles, Steffi Graf ir Pete'as Samprasas. Dabar jausmas kitoks, tačiau dar vis labai džiaugiuosi rungtyniaudama.
– Tau trūksta vieno „Didžiojo kirčio“ titulo iki Steffi Graf rekordo. Ar galvoji apie jį žaisdama?
– Taip. Tačiau tai nėra mano didžiausias karjeros tikslas. Tai dalykas, kurį norėčiau pasiekti, tačiau jau ir taip esu iškovojusi nemažai.
– Netrukus Vimbldonas. Koks tavo planas šiam čempionatui?
– Keliauju ten kaip titulą ginanti čempionė, todėl bus smagu. Noriu ten gerai praleisti laiką, puikiai žaisti savus padavimus bei rungtyniauti agresyviai.
– Vėliau turėsime ir olimpines žaidynes. Ar tau nekelia susirūpinimo padėtis Brazilijoje?
– Zikos virusas neramina. Ypač dėl to, kad esu vyresnė. Visur keliaudama stengiuosi saugotis ir išvengti tokių dalykų, todėl tai bus ne išimtis.
– Ne kartą esi vadinta geriausia pasaulio sportininke. Ką manai apie šią tau lipdomą etiketę?
– O, Dieve. Nežinau. Labai sunku pasakyti. Turiu ir blogų dienų. Dar vakar aikštėje praleidau 30 minučių ir susinervinusi palikau kortus. Tačiau tai buvo geriausia, ką tą dieną galėjau padaryti. Ar aš geriausia visų laikų sportininkė? Nežinau. Stengiuosi būti geriausia savimi.
– Kaip sugrįžti po tokio apmaudaus pralaimėjimo, kurį patyrei praėjusių metų „US Open“ pusfinalyje?
– Reikia dar sunkiau dirbti ir analizuoti savo klaidas. Negaliu greitai pamiršti pralaimėjimų. Mano treneris visuomet man sako, kad po nesėkmės reikia koncentruotis į sekantį turnyrą ir su savimi nesinešioti pralaimėjimo kartėlio. Reikia į viską žvelgti pozityviai ir mokytis iš savo klaidų.
– Socialiniame tinkle „Twitter“ daugelis gerbėjų kaltino atlikėją Drake'ą (su kuriuo, kaip pranešama, tenisininkė susitikinėjo) po tavo nesėkmės Niujorke. Ar tai teisinga?
– Nemanau, kad tai buvo pagrįsti kaltinimai. Juk aš esu aikštėje ir aš esu atsakinga už savo smūgius bei klaidas. Negalvoju, kad išvis reikia ką nors kaltinti, nes tą dieną žaidžiau prieš labai stiprią varžovę, o pati nedemonstravau savo geriausio žaidimo.
– Šiais metais tau sueis 35-i metai. Daugelis sportininkų tokio amžiaus baigia karjerą. Kokie pranašumai ir trūkumai, kai sportuojant peržengiama į ketvirtąją dešimtį?
– Kas sugalvojo, kad tokio amžiaus reikia baigti karjerą? Ar tai nauja taisyklė? Mano mama nuolat mane giria už tai, kad esu dar stipresnė nei buvau jaunystėje. Aš su ja sutinku, nors ir jaunystėje žaidžiau neblogai. Tačiau pastaruosius keturis metus žaidžiu stabiliau, o mano pergalės užtrunka trumpiau.
– Metai bėga, tačiau ar kada nors pagalvoji apie šeimą ir vaikus?
– Ateityje tikrai norėčiau turėti vaikų. Tai yra mano sena svajonė. Tačiau kuo darausi vyresnė tuo dažniau galvoju, kad esu dar per jauna vaikams (juokiasi).
– Kas tave prajuokina?
– Dažnai pokštauju pati iš savęs. Jeigu pajuokausi apie mane, tai aš juoksiuosi ir dar pati pridėsiu. Visada buvau toje žmonių grupėje, kuri vadinama „klasės klounais“.
– Ką nori palikti po savęs, kai baigsi karjerą?
– Niekuomet apie tai nepagalvojau. Visada norėjau, kad aš būčiau siejama su svajonių išsipildymu bei nesavanaudiškumu. Didžiuojuosi, kad atidariau dvi mokyklas Afrikoje bei vieną Jamaikoje. Man buvo daug duota. Aš turėjau abu tėvus, o tuo gali pasigirti ne kiekvienas.
Man buvo suteiktas šansas žaisti tenisą, o mano tėvai tai palaikė. Jaučiu, kad dėl to turiu kažką pasauliui duoti pati, o ne tik imti.
