Sportas, kuriame svarbiausia – klausa
Aklųjų tenisas. Atrodo sunkiai suvokiama sąvoka. Visgi nuoseklus darbas, ilgos treniruočių valandos, aštri klausa bei užsispyrimas padaro tai įmanomu.
„Vietoj mums įprasto teniso kamuoliuko aklųjų tenise naudojamas specialus garsinis kamuoliukas. Jo viduje yra specialūs garsą skleidžiantys elementai Pagal jį žaidėjai nustato kamuoliuko vietą, kryptį, greitį, savo atstumą iki jo. Svarbiausia čia – koncentracija, susikaupimas ir į garsą sutelktas visas dėmesys“, – aiškino Aidas Danilovas, pasaulio čempionato direktorius.
Nuo klasikinio teniso skiriasi ir aikštė. Ji yra mažesnė, tinklas – žemesnis, o svarbiausios ribos pažymėtos iškiliomis taktilinėmis linijomis, kurias sportininkai jaučia kojomis arba rakete. Tai padeda orientuotis erdvėje net visiškai nematantiems žaidėjams.
Dar viena svarbi taisyklė – kamuoliukui leidžiama atšokti iki trijų kartų.
„Pavyzdžiui, B1 kategorijoje, kurioje varžosi visiškai nematantys sportininkai, leidžiami trys atšokimai. Kaip ir B2 kategorijoje. Kitose – du arba vienas atšokimai. Tai leidžia išlaikyti žaidimo dinamiką ir kartu užtikrina, kad skirtingą regos likutį turintys sportininkai galėtų varžytis lygiomis sąlygomis“, – pasakojo A.Danilovas.
Kodėl mačo metu salėje turi būti visiška tyla?
Aklųjų teniso mačas turi vieną ypač griežtą taisyklę, kurios privalo laikytis žiūrova: kol vyksta taškas, tribūnose privalo vyrauti visiška tyla.
„Teoriškai ši taisyklė galioja ir tenise, tačiau ne kartą ir ne du esame matę kaip tribūnos prapliumpa ovacijomis kad ir taško viduryje. Aklųjų tenise kiekvienas papildomas garsas gali sutrukdyti sportininkams išgirsti kamuoliuką. Todėl žiūrovai ploja tik pasibaigus taškui. Būtent todėl aklųjų teniso atmosfera neretai lyginama su, pavyzdžiui, golfo – susikaupimas čia yra ne mažiau svarbus nei meistriškumas“, – sakė vilnietis.
Jis teigė, kad pirmosios kelios pažinties su aklųjų tenisu minutės dažniausiai pakeičia žmonių požiūrį į šią sporto šaką.
„Aklųjų tenisas labai greitai pakeičia žiūrovo požiūrį. Atėjęs žmogus pamato ne negalią, o sportą – greitį, taktiką, reakciją ir didžiulį profesionalumą. Būtent tai norime parodyti teniso mylėtojams, kurie užsuks į Vilniuje vyksiantį pasaulio čempionatą.“
Nuo Japonijos iki Vilniaus – sporto šaka, kuri sparčiai auga
Šiuolaikinis aklųjų tenisas gimė devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Japonijoje. Vėliau jis išplito Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Australijoje, o šiandien įvairios tarptautinės varžybos vyksta beveik visuose žemynuose.
Lietuvoje ši sporto šaka žengė pirmuosius žingsnius tik prieš keletą metų. Pirmosios treniruotės pradėtos organizuoti 2022-aisiais, netrukus susiformavo bendruomenė, o Lietuvos sportininkai pradėjo dalyvauti tarptautiniuose turnyruose. Šiandien šalyje treniruojasi apie 30 žaidėjų, aklųjų teniso centrai yra įsikūrę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. 7 Lietuvos tenisininkai jau turi tarptautines klasifikacijas ir renka pasaulio reitingo taškus.
Ryškiausias šalies žaidėjas Karolis Verbliugevičius yra pasaulio čempionatų prizininkas, o 2025 metais Varšuvoje jis iškovojo Europos čempiono titulą. Šiemet jis kartu su Lietuvos rinktine sieks medalių ir namuose vyksiančiame pasaulio čempionate.
Pasaulio čempionatas – galimybė atrasti dar nepažintą tenisą
Organizatoriai tikisi, kad rugpjūčio pabaigoje į SEB areną žmones atves ne tik noras palaikyti Lietuvos sportininkus, bet ir smalsumas savo akimis pamatyti sportą, apie kurį iki šiol net ir girdėjo nedaugelis.
„Norime parodyti, kad net ir tokia negalia nėra kliūtis užsispyrusiems, sportiškiems, azartiškiems žmonėms. Galiu pasakyti, kad susipažinti su aklųjų tenisu gyvai, gyvai pamatyti pasaulio aklųjų teniso žvaigždes – tikrai įdomi patirtis. Todėl visus labai noriu pakviesti į „SEB areną“, juolab, kad ir pats renginys yra nemokamas“, – sakė A.Danilovas.
