Sekite 15min Google
R.Meilutytė vėl ir vėl iš naujo įrodo, kad priklauso pasaulio ir Europos plaukimo elitui.
Prabėgus jau daugiau nei 14 metų nuo istorinio jos triumfo Londono olimpinėse žaidynėse, kaunietė vis dar šluosto nosį jaunesnėms ir labiau išalkusioms sportininkėms.
Italė Benedetta Pilato plaukė priekyje lietuvės per 50 metrų sprinto lenktynes Europos plaukimo pirmenybėse, bet R.Meilutytės siekis rankomis buvo tvirtesnis – ji 0,01 sek. anksčiau už varžovę palietė sienelę ir iškovojo auksą, jau ketvirtąjį ilgojo baseino žemyno čempionatuose.
Pirmadienį ji kartu su keliolika kitų Lietuvos plaukikų sugrįžo į Vilnių iš Paryžiaus bei buvo pasitikta šiltais artimųjų apkabinimais, gėlių jūra ir žiniasklaidos atstovų kamerų ir fotoaparatų blykstėmis.
„Pirmiausia, tai yra ne apie apdovanojimus ir medalius. Aš labai džiaugiuosi, kad esu, ir esu labai laiminga, padariusi tai, ką galėjau padaryti, išpildžiusi taip, kaip galėjau, – sakė su aukso medaliu sugrįžusi Rūta. – Žiauriai smagu (atstovauti Lietuvai – past.). Mano močiutė nemėgsta žodžio „žiauriai“, bet labai smagu. Tikrai kažkas tokio fantastiško.“
– Kaip įvertintumėt savo norą plaukti?
– Aišku, po varžybų daug gauni pozityvios energijos, ypač pasisekus, tai dabar labai smagu, yra malonumas. Gerai jaučiuosi, tad smagu plaukti.
– Puikiai pasirodė ir likę komandos nariai, rinktinė auga. Kokios emocijos užplūsta dėl to, jog jauni sportininkai, dar kažkada stebėję jus plaukiančią, dabar važiuoja į čempionatus kartu ir pasiekia gerus rezultatus?
– Taip, labai faina. Labai smagu, kad tokia komanda didelė. Labai gera matyti naujus veidus, motyvuotus, šviesius. Labai smagu, tikrai turime superinę ir labai stiprią komandą.
– Po pusfinalio Kotryna Teterevkova žadėjo pyragėlį. Ar ištesėjo pažadą?
– Ne. Reikia paklaust Kotrynos (juokiasi).
– Kokia jūsų ateitis? Kitais metais – pasaulio čempionatas, dar po metų – olimpinės žaidynės. Ar matote save ten, ar kol kas galvojate tik apie šiuos metus?
– Taip, kol kas galvoju ne tiek daug į priekį. Sunku pasakyti, net ir nesistengiu planuoti ar bandyti matyti. Tai ateis natūraliai, kaip visada ateina.
– 100 metrų distancijoje taip pat rodydavote puikius rezultatus. Ar dar grįšite į šią rungtį, ar tai jau uždaryta?
– Nežinau, nebūtinai. Pažiūrėsim, neuždarau iki galo.
– Buvote užsiminusi apie plaukimo ilgesį, dėl to ir grįžote į šį čempionatą. Ar dabar jau to atsikandote, ar dar kažkur šiemet sudalyvausite?
– Taip, taip, gal ir sudalyvaučiau. Plaukimas kažkaip padeda susistatyti, discipliną, priverčia gerai jaustis. Žiūrėsim, visai gal ir faina dar būtų nukeliauti ir pasivaržyti.
– Žinome jūsų principinę poziciją šiuo klausimu, o rusai ir baltarusiai jau kitais metais gali varžytis plaukimo varžybose su savo vėliavomis. Kaip į tai reaguojate?
– Aš manau, kad tie, kas nori tuo kažkaip pasinaudoti, ras būdą pasinaudoti bet kokiu atveju – ar dalyvaus su vėliavomis, ar be vėliavos, ar apskritai nedalyvaus.
– Kas jūsų šiame gyvenimo etape jums yra plaukimas – tiesiog plaukimas ar kažkas kito?
– Geras klausimas. Man tikrai labai padeda turėti tikslą kažką veikti, ypatingai su psichine sveikata. Aš remiuosi į plaukimą, tuos tikslus, kaip į būdą sau padėti, turėti kažkokį ritmą, sveikesnį gyvenimą ir sportuoti. Man vanduo labai padeda. Plaukimas man yra gydantis sportinis dalykas.