Likus keliolikai minučių iki Lietuvos plaukikių Rūtos Meilutytės ir Kotrynos Teterevkovos startų 50 m krūtine atrankoje, į Singapūro arenos vandenį šoko Mantas Kaušpėdas.
Pagal amžių Lietuvos rinktinėje tik 16-metį Tajų Jušką lenkiantis 17-metis klaipėdietis, pastaruosius metus besitreniruojantis Anglijoje, pasileido į konkurencingas lenktynes 50 m nugara.
60 plaukikų varžėsi šioje rungtyje, o penktajame iš septynių plaukimų startavęs M.Kaušpėdas tarp savo plaukimo varžovų buvo septintas.
Rezultatas – 24,95 sek. – Singapūre buvo kiek prastesnis nei pernai jo pasiektas Lietuvos rekordas (24,68 sek.), bet kitame plaukime greičiau plaukė tik trys, tad prieš paskutinį plaukimą lietuvis dar rikiavosi dešimtas.
Vis dėlto ir paskutinis, septintasis plaukimas rungtyje buvo greitas, M.Kaušpėdas palaukė rezultatų, kol įsitikino, kad galutinėje rikiuotėje jis 18-as.
Suprasti akimirksniu
- Greičiausias 50 m nugara atrankoje buvo neutralo statusu startuojantis rusas Klimentas Kolesnikovas (24,08 sek.).
- Paskutinius bilietus į pusfinalį pagriebė Italijos ir Lenkijos plaukikai, užfiksavę identišką rezultatą – 24,89 sek.
Lietuvos rekordas jam būtų atnešęs aštuntuke, bet sprinto lenktynėse asmeniniais rekordais lyja retai.
Savaitės pradžioje M.Kaušpėdas užėmė 35 vietą 100 m nugara rungtyje, tad dabar ženkliai pasistiebė sprinto distancijoje, nors iki svajoto pusfinalio trūko 0,06 sek.
– Mantai, labai nedaug pritrūko iki pusfinalio. Kaip jaučiatės?
– Atidaviau viską. Tokio rezultato praėjusiose pasaulio pirmenybėse būtų pilnai užtekę pusfinaliui. Tačiau ypač plaukime nugara visas pasaulis greitėja pastaraisiais metais.
Kai savo plaukime pamačiau rezultatą ir tai, kad savo plaukime buvau septintas, supratau: bliamba, sunkiai bus.
Gal ir galėjau kažką padaryti, kad būtų geriau, bet atrodo, kad viską atidaviau, nebuvo didelių klaidų.
– Kokie tie smulkūs dalykai tokioje trumpoje sprinto rungtyje svarbiausia?
Startas, povandeninis pranerimas, o tada tas išėjimas iš povandendeninio plaukimo į patį plaukimą. Gal šį dalyką ir galėjau šiek tiek geriau padaryti. Pajutau tai, nors tikėjausi, kad gal šis mažas dalykėlis man tai nekainuos daug.
Reikia pagauti gerą tempą, šiek tiek buvau išsimušęs. Tačiau drastiškų klaidų nebuvo padaryta.
– Kaip pats jaučiatės čempionate, kur dalis Lietuvos plaukikų negalavo, dalis minėjo, kad psichologiškai perdegė laukdami startų?
– Buvo sunku laukti savo starto. Prieš tai plaukiau pirmadienį, t.y. prieš penkias dienas. Bet tai, kad kiti negaluoja man didelio poveikio neturi. Darau savo, žinau savo tikslus, nors smagu, kai komanda palaiko, o susirgę negali to padaryti.
Žinau, ką turiu padaryti pats. Kaip kiti jaučiasi ir plaukia, pernelyg nesigilinau.
– Kokias pamokas išsivešite iš šio čempionato?
– Dar plauksiu kartą (vyrų estafetėje 4 po 100 m kompleksiniu būdu sekmadienį), tad gilesnės įžvalgos bus vėliau.
Tačiau pats stengiausi plaukiant ryte sudėti visas detalės, kad pasiekčiau savo geriausią rezultatą, gal net pagerinčiau. Viso pasaulio lygelis labai kyla, tad reikia stengtis progresuoti dar greičiau, kad pasivyčiau geriausius.
– Mokotės Didžiojoje Britanijoje, bet pastaruoju metu treniravotės su mūsų rinktinės treneriais. Kokie atsiliepimai apie juos?
– Man trenerių štabas yra pats mėgstamiausias, koks yra buvęs.
Treneriai turi profesionalų požiūrį, šiek tiek primindami, kad „nereikia į viską taip rimtai žiūrėti“. Tvarka yra, bet nėra taip, kad kaip generolai vaikščiotų ir viską reguliuotų. Tikrai faina, vienas malonumas padirbėti su palyginti jaunais mūsų treneriais.
– Kokie lūkesčiai sekmadienį dėl estafetės?
– Pagrindinis tikslas visiems atiduoti visas savo jėgas – bus paskutinė diena. Žiūrinėjome rezultatus, bet nežinau, ko tikėtis, nes ties visų sportine forma yra klaustukų. Būsime patenkinti, jei žinosime, kad viską atidavėme. Tada žiūrėsime, kokie rezultatai, kokios vietos.
– Užsiminėte, kad rezultatai pasaulyje kyla – kaip manote, dėl ko labiausiai?
– Pernai olimpiniais metais tarsi didelio progreso nebuvo. Pastaruosius trejus metus pusfinalių ir finalų laikai buvo panašūs, bent jau elitinių trejetų. Tačiau po olimpinių metų žiūriu, kad ne vienas ar du, bet daug sportininkų iš įvairių šalių plaukia greičiau lyg niekur nieko. Tai tik parodo, kaip progresuoja plaukimo pasaulis.
Vadinasi, ir pačiam reikia įdėti daug darbo, kad ne tik pats progresuočiau, o po truputį ir vyčiausi.
