65 šuolių į vandenį meistrai stojo varžytis Singapūro baseine, esančiame tame pačiame sporto komplekse, bet kilometrą nuo plaukimui skirtos arenos, kur nuo sekmadienio iki sekmadienio startuoja ir 11 mūsų šalies plaukikų.
Ankstyvą ketvirtadienio rytą pro tarpą tarp tribūnų ir stogo balandis praskrido virš šuoliams į vandenį skirto kvadratinio baseino.
Paukštis vėliau pasirodę ir arčiau sportininkų, lyg stebėdamas, kaip šiems seksis skraidyti nuo 3 m spyruokliuojančių tramplynų.
Kol atletai lipo ir šoko eilės tvarka, prie nejudinamo kiti rikiavosi prie 50 metrų kito baseino krašto. Jie susikaupę regėsi startams, kiekvienas užsiimdamas savais reikalais: sėdėjo ar ramiai vaikščiojo šluostydamiesi savo mažais rankšluosčiais, per ausines klausydami muzikos, tarėsi su treneriais, mankštinosi bei gyvai ir mintyse kartojosi šuolių choreografijos ir technikos elementus, o kai kurie po šuolių ramino raumenis mažame džiakuzi.
Abu Lietuvos atstovai – Martynas Lisauskas ir Sebastianas Konecki šįkart startavo antrojoje grupėje, stebimi poros šimtų žiūrovų, kurie palaikymo šūksniais ir plojimais lydėjo sėkmingesnius šuolius.
Iš arti tribūnoje jų šuolius vertinant ir iškart balus skelbiant septyniems teisėjams, kiekvienas sportininkas atliko po 6 šuolius, sukdami ilgą eilės ratą.
Jų rikiuotė keitėsi sulig kiekvienu šuoliu.
Nepaisant to, kad M.Lisauskas buvo vienas jauniausių čempionato dalyvių, 17-metis galiausiai užsliuogė į 36 vietą tarp 65 dalyvių.
Surinkęs 344,60 balo, Vilniaus Inžinerijos licėjaus moksleivis ženkliai pagerino savo pernykštį pasirodymą planetos pirmenybėse Dohoje, kai debiutavo dar būdamas 15-mečiu ir tokioje pačioje rungtyje buvo 59-as (262,90 balo).
Po sudėtingo šeštojo šuolio, kai po salto ir persivertimo per šoną ore jis grakščiai nusileido į vandenį, sukėlęs mažai purslų, vilnietis persimetė keliais žodžiais su trenere ir patenkintas pasirodė interviu zonoje.
– Martynai, šypsena veide rodo, kad estate patenkintas pasirodymu?
– Labai džiaugiuosi, nes stipriai pagerinau praėjusio pasaulio čempionato rezultatą. Aišku, vienas naujas šuolis nebuvo stiprus, bet vis tiek smagu, kad pavyko jį atlikti, nes daug laiko nebuvo jį parrengti.
Džiugu, kad pavyko pasirodyti stabiliai ir ramiai. Labai džiaugiuosi.
– Po pirmojo starto nuo 1 m tramplyno per kelias dienas įtampa nesukilo?
– Kažkaip dar daugiau ramybės atradau. Pripratau prie visos aplinkos – ir baseinas labai jaukus, ir prie visų žmonių aplink labiau pripratau. Visiškai rami aplinka, o aš ir stengiausi išlaikyti būseną lyg būčiau treniruotėse.
– Kuo labiausiai skiriasi šuolių nuo 3 m tramplyno specifika lyginant su 1 m?
– Šuolių sudėtingumas labai skiriasi. Nuo 3 metrų prasideda ženkliai sudėtingesni šuoliai, varžosi labiau patytę ir stipresni šuolininkai, atliekantys sudėtingesnius šuolius.
Mano programa dar nėra stipriausia, kokia galėtų būti, bet džiugu, kad ir su ja sugebėjau sėkmingai startuoti.
– Tai nauja programa, toliau ir remsitės?
– Tikrai taip. Atvažiavau su dviem naujais šuoliais programoje, bet likau su vienu – dvejojau truputį, nes dar nesu prisijaukinęs jo, o tokiose varžybose kaip pasaulio čempionatas norisi atlikti prie širdies labiau limpančius šuolius.
– Ką po šuolio sakė trenerė?
– Džiaugėsi čempionato pabaigtuvėmis. Žinoma, aptarimą padarysime kiek vėliau, kai drauge aptarsime ir Sebastiano šuolius.
– Kiek stebėjote Stebastiano Konecki šuolius?
– Per varžybas nelabai žiūriu kitų šuolių, tai negaliu pasakyti.
– Kas laukia dabar artimiausiu metu?
– Mėnesis be baseino – tokios tarsi atostogos. Nebus taip, kad nieko nedarysiu, reikia palaikyti sportinę formą, bet sezonas baigtas, o aš sakyčiau, kad jį baigiau gerai. Aš esu laimingas.
– Esate minėjęs, kad nuo šuolių nepavargstate, jums nereikia ilsėtis.
– Taip, bet šiek tiek laiko pailsėti reikia. Kažin ar bus gerai, jei po tokių startų spausiu ir spausiu save. Truputį ramybės ir poilsio nepakenks.
– Tai vasarą nebus šuolių nuo liepto į ežerą ar nuo Palangos tilto į jūrą?
– Tikrai ne (šypsosi).
Galvoja sukti trenerio keliu
Netrukus atkulniavo ir antrasis Lietuvos šuolininkas.
LSU studijuojančiam 21 metų vilniečiui S.Konecki ypač nesėkmingas buvo penktasis šuolis, kai aukštai iššokęs ir atlikęs atgalinį salto, jis nespėjo išsitiesti, o netrukus susikrimtęs lipo iš vandens, kuomet teisėjai skelbė žemus balus.
Po šešių šuolių S.Konecki užėmė 64 vietą, surinkęs 258,85 balo.
– Sebastianai, kaip jaučiatės po pasaulio čempionato finišo?
– Šiandien visiškai nekaip. Vienas šuolis labai nepavyko.
Džiaugiuosi varžybomis nuo 1 m tramplyno, kai pagerinau savo pasaulio čempionatų rekordą.
Suprasti akimirksniu
- Abu Lietuvos šuolininkai prieš kelias dienas varžėsi šuolių nuo 1 m tramplyno varžybose.
- M.Lisauskas jose užėmė 30 vietą, o S.Konecki buvo 42-as tarp 60-ies dalyvių.
O šiandien kažkoks ne toks startavau. Gal atsibudau ne nuo tos kojos, o gal po universiados jautėsi psichologinis nuovargis, nes per daug varžybų nepadeda gerai šokinėti.
– Ar pačiam skiriasi specifika nuo 1 m ir 3 m tramplynų?
– Labai. Šokti nuo 1 metro tramplyno mes ir namuose labiau treniravomės. Nuo 3 metrų mažiau šokinėjome. Tad realiai, kaip pasiruošiau, tai nuo šokinėjau.
– Kokių savybių labiausiai reikia šuolininkams į vandenį?
– Psichologinio pasirengimo, psichologinės ištvermės. Žinoma, ir greičio bei jėgos.
– Kaip vertinate Martyno Lisausko pasirodymą?
– Martynas yra talentas. Labai džiaugiuosi juo, džiugu, kad turime tokį sportininką. Jis dar jaunas, bet gerai pasirodė šiandien. Vienas šuolis nepavyko, bet tas šuolis naujas, baigė jam ruoštis tik praėjusią savaitę. Gavo 4,5-5 balo už jį, o tai irgi labai geras rezultatas.
– Ar Martynas gali tapti pirmuoju olimpiečiu per Lietuvos šuolių į vandenį istoriją?
– Manau, kad tikrai taip. Tikiuosi, kad pamatysime jau Los Andžele (2028 m.).
– Kiek smagu varžytis drauge pasaulio čempionate – taip nebūna dažnai Lietuvos šuolių į vandenį istorijoje?
– Negalvoju, kad mes varžovės tarpusavyje. Aš žinau, kad jis geriau šokinėja ir linkiu visa, ko geriausia.
O mano karjera, manau, tuoj baigsis. Aš tikriausiai tapsiu treneriu.
Vis dėlto, šiame sporte daugiausiai lemia talentas ir kūno sudėjimas.
– 21-eri metai sportininkui nėra daug. Nors specialistai sako, kad turite puikių gabumų tapti treneriu, kodėl taip anksti mąstote apie tai?
– Žiūrėsime. Mūsų treneris Kęstutis Autukas po truputį išeina iš didžiojo sporto. Galbūt aš užimsiu jo pareigas, o gal jis dar pasiliks patreniruoti, tada aš irgi daugiau sportuosiu. Bus matyti.
