Rekordinė Lietuvos plaukikų rinktinė šoka į svarbiausias varžybas: ar įmanomi 3 medaliai?

Lietuvos plaukimo rinktinės nariai iš skirtingų vietų plūsta į Paryžių.

Rūta Meilutytė pastaruoju metu treniravosi Kaune, kur labiausiai tituluota mūsų šalies plaukikė rengėsi Europos čempionatui pagal asmeninį planą.

Dalis mūsiškių pastaruoju metu treniravosi Maljorkoje, o komandos branduolys vėl ruošėsi Siera Nevados aukštikalnėse Ispanijoje.

Ten pokalbio metu buvo ir Lietuvos plaukimo rinktinės treneris Paulius Povilionis, su dar dešimties įvairių specialistų pagalba padėsiantis 19-os plaukikų rinktinei Europos vandens sporto šakų čempionate, kurio plaukimo varžybos prasidės pirmadienį ir truks visą ateinančią savaitę.

– Pauliau, kaip prabėgo paskutinės pasirengimo čempionatui dienos, ar nebuvo per karšta Ispanijoje? – 15min paklausė Lietuvos plaukimo rinktinės trenerio.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Paulius Povilionis

– Ne, viskas buvo labai gerai. Kiek žinau, Lietuvoje pastaruoju metu buvo karščiau, o Siera Nevados kalnuose – 21-24 laipsniai dieną. Kalnuose saulė kaitri, bet tai buvo viena iš geriausių stovyklų, vertinant pagal sąlygas. Nebuvo per karšta, o ispanai pagaliau, po daugelio mūsų stovyklų ten metų, įrengė ir kondicionavimo sistemas. Viskas tik geryn.

– Ar geryn ir Lietuvos plaukikų sportinė forma pasitinkant Europos čempionatą?

– Kuo toliau, tuo geriau. Išvengėme traumų ar rimtų trukdžių, viskas eina pagal planą. Dabar pasižiūrėsime, ar pasirengėme taip, kaip tikimės.

– Europos čempionate pirmą kartą varžysis net 19 mūsų šalies plaukikų. Kaip pavyko suburti gausiausią rinktinę?

– Taip veikė atranka. Mes įprastai atsižvelgiame į pastarųjų trijų čempionatų dvyliktų vietų rezultatus, kas tarsi užtikrintų plaukimą pusfinalyje. Žinoma, padėtis pasikeitė – kai kurios šalys deleguos pajėgesnes komandas, konkurencija išaugusi. Tai bus pajėgesnis Europos čempionatas nei 2024 metais.

Kita vertus, vis daugiau mūsų plaukikų lygis vis labiau kyla link europinio, bent jau lyginant su pastaraisiais čempionatais. Todėl jų šįkart pateko tiek daug.

– Ar nesuklysiu pasakęs, kad šiame Europos čempionate realiausios viltys laimėti medalius bus trijose rungtyse – Rūta Meilutytė 50 m krūtine, Kotryna Teterevkova – 200 m krūtine ir Lietuvos vyrų estafetė 4 po 200 m laisvuoju stiliumi?

– Taip, turbūt tai bus ryškiausi akcentai. Merginos gali laimėti asmeninius medalius, o mano, kaip trenerio, pagrindinis tikslas – estafetės. Esame nedidelė šalis pagal gyventojų skaičių, bet gebame konkuruoti pasauliniame lygyje su didžiausiomis plaukimo žvaigždėmis estafetėse.

Turime tikslą paruošti komandą ir būsimoms varžyboms, 2028 metų olimpinėms žaidynėms, norime ir Los Andželui suburti konkurencingas komandas estafetėms – ir vyrų, ir merginų.

– Kaip šiuo metu atrodo Rūta Meilutytė, šiemet nestartavusi nė vieneriose varžybose bei čempionatui besirengusi individualiai?

– Daug informacijos neturiu. Patys keliaujame per stovyklas ir varžybas, tad dažnai neteko matytis, bet kiek žinau, ji rengiasi pagal individualų planą ir bandys apginti titulą.

„LTU Aquatics"/Dariaus Kibirkščio nuotr./Rūta Meilutytė

– Ar pasikeitė jos konkurencinis laukas 50 m rungtyje?

– Dar neturime viso plaukikių sąrašo, bet pajėgių varžovių bus. Ta pati estė Eneli Jefimova, kuri aplenkė Rūtą kovoje dėl aukso pastarajame Europos čempionate 25 m baseine Liubline.

Tai – tik 50 metrų. Startas, šuolis, išnirimo judesiai po vandeniu, keletas grybšnių... visko gali būti. Žinant Rūtos talentą ir sprogstamą jėgą, kurios ji neturėtų dar greitai prarasti, – manau, kad Rūta konkuruos dėl pirmos vietos.

– O kaip pasirengusi Kotryna Teterevkova, antroji mūsų plaukikė, pelniusi medalį pastarajame Europos čempionate Liubline (bronzą 200 m krūtine)?

– Ji, kaip ir Jokūbas Keblys, Mantas Kaušpėdas pastaruoju metu rengėsi treniruočių stovykloje Maljorkoje.

Manau, kad 200 m ji gali konkuruoti dėl prizinės vietos. Įdomu, koks bus skirtumas jai dėl „trumpo“ ir „ilgo“ baseino. 25 metrų baseine plaukė gerai, bet ir ir 50 m baseine neblogai atrodė. Vis dėlto, „ilgame“ paprasta nebus, nes konkurencija didesnė, tai rodo ir šių metų rezultatai – pora merginų plaukė greičiau nei 2 min. 20 sek., o Kotrynos rekordas 2 min. 22 sek. Aišku, jei Kotryna parodys savo geriausią laiką, ji gali konkuruoti dėl medalio.

LTU Aquatics nuotr./Kotryna Teterevkova

– Kaip paaiškintumėte Lietuvos plaukikų fenomeną plaukti krūtine – nuo Linos Kačiušytės ir Roberto Žulpos bei Arvydo Juozaičio laikų, ir dabar turime stipriausius sportininkus šiame išskirtiniame plaukimo būde?

– Manau, kad priežastis ir slypi nuo tų, nuo kurių viskas prasidėjo – Kačiušytės, Žulpos, laimėjusių pirmuosius olimpinius aukso medalius (1980 metais), sukėlusių didelį ažiotažą. Jie baigė karjeras, dažnai paskui tuo būdu plaukę sportininkai tampa treneriais, treniruoja ir kitus krūtine plaukiančius sportininkus.

Plaukimas krūtine – labai techniškas plaukimo būdas, bene techniškiausias iš visų. Tikriausiai dirbant su šiuo būdu plaukiančiais sportininkais treneriams reikia didelės kantrybės, daugiausiai laiko, kad kuo geriau ištreniruotum.

Pas mus buvo ir yra trenerių, kurie nebūtinai dirba su 15-20 sportininkų, bet skiria didžiausią dėmesį vienam ir turi kantrybės jį šlifuoti daug metų. Pavyzdžiui, Giedrius Titenis daug metų labiausiai dirbo su treneriu Žilvinu Ovsiuku, o Kotryną daug metų treniravo Michailas Romanovskis. Rūtą iš pradžių treniravo Giedrius Martinionis, paskui Plimute ilgai ugdė Jonas Ruddas. Aišku, Rūta – išskirtinis talentas.

LTU Aquatics nuotr./Rūta Meilutytė

Prisidėjo ir ažiotažas, ypač po Rūtos sėkmės, kai visi labiau nori būti „brasistais“. Gal fenomenu to nepavadinčiau, bet jau esame arti to.

– Pastaraisiais metais net penki mūsų plaukikai rodo aukšto lygio rezultatus 200 m laisvuoju stiliumi distancijoje, dėl didelės konkurencijos pernai Liubline ne visi tilpo į pusfinalį (iš atrankos gali praeiti tik du vienos šalies plaukikai). Kas dabar yra mūsų lyderis šioje distancijoje?

– Ryškaus lyderio nėra. Šiais metais geriausią rezultatą yra parodęs Tajus Juška, kuris neseniai buvo antras Europos jaunimo čempionate. Tajus plaukė per 1 min. 45 sek., (1 min. 45,87 sek.), o tai yra elito lygis, praėjusiuose čempionatuose (suaugusiųjų) galima buvo net laimėti medalį.

LTU Aquatics nuotr./Tajus Juška

Kita vertus, tai nieko ir nepasako, nes šįkart plauks labai daug stiprių sportininkų. Žiūrint į statistiką, per 1 min. 45 sek. plaukia apie 10 sportininkų. Žinoma, Europos čempionate nebūtinai taip bus, ateis jaudulys, prisidės ir kitos aplinkybės.

Manau, kad gerai suplaukti gali ir Danas Rapšys. Nors trauma jam neleido pasitikrinti jėgų šiemet, dabar jis atrodo neprastai.

Kaip ir Tomas Lukminas, kuris buvo per plauką nuo prizinės vietos Europos čempionate 25 m baseine Liubline pernai gruodį. Tomas šį sezoną taip pat neturėjo progų pasirodyti rimtesnėse varžybose, tad bus įdomu, kaip jam pavyks perkelti rezultatą iš „trumpo“ į „ilgą“ (50 m baseino) vandenį.

Kęsto Rimkaus nuotr./Tomas Lukminas ir Danas Rapšys

Dar yra ir Tomas Navikonis, ir Kristupas Trepočka – pastarajam šiemet priklauso antrasis rezultatas (po T.Juškos).

Tikiu, kad estafetė bus stipri, konkurencinga, o išskirti lyderį sunku, nes visi gali praplaukti panašiai greitai. Pažiūrėsime, kaip jausis Tajus praėjus mėnesiui po jam buvusių pagrindinių sezono varžybų (Europos jaunimo čempionato), ką dar savyje paslėpę laiko labiausiai patyręs Danas, taip pat Lukminas, Navikonis ir Trepočka.

Manau, kad mums 200 m finalas bus ryte (per atrankos varžybas), kai ir tarp mūsiškių užvirs kova dėl patekimo į kitą etapą. Kiekvienas jų gali pasiekti finalą, bet iš pradžių turės nugalėti vienas kitą.

– Rinktinėje yra ir keli tokio lygio varžybų debiutantai. Į ką patartumėt atkreipti dėmesį Paryžiuje?

– Sakyčiau, kad reiktų stebėti ne tik atskirus sportininkus, bet ir estafetes. Šiame Europos čempionate pirmą kartą varžysimės ir mišriose estafetėse 4 po 100 ir 4 po 200 m laisvuoju stiliumi. Tose estafetėse plauks ir Sylvia Statkevičius, ir Ieva Jurkūnaitė, kuri per plauką netapo prizininke Europos jaunimo čempionate. Prie jų pridėsime pajėgius vyrus, kurių turime didelį pasirinkimą – ar Daną, ar T.Navikonį, ar T.Lukminą.

LTU Aquatics nuotr./Ieva Jurkūnaitė

Taip pat pirmąsyk plauks moterų 4 po 200 laisvuoju stiliumi estafetė. Jaunų plaukimo debiutančių tikslas – patekimas į olimpines žaidynes. Asmeniškai ten patekti labai sunku, o mes galime turėti visą komandą.

Po daug metų pertraukos, po Ugnės Mažutaitytės, turime Lietuvoje išaugusią „nugaristę“ Emiliją Pociūtę, kuri labai greita sprinto rungtyse, Europos jaunimo čempionate dabar užėmė penktą vietą. Dominikas Grudinskij debiutuos 200 m nugara rungtyje, jis Europos jaunimo čempionate buvo ketvirtas.

Norisi pasižiūrėti, kaip tarp jaunimo elito buvę sportininkai integruosis suaugusiųjų Europos čempionate, kaip atlaikys psichologinę įtampą, palyginsime, koks skirtumas tarp jaunimo ir suaugusiųjų.

– Ar įsivaizduojate, kokia aplinka bus Europos čempionate, kurio plaukimo varžybos vyks kitame baseine nei Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?

– Plauksime baseine, kuriame vyko olimpinės šuolių į vandenį, vandensvydžio ir dailiojo plaukimo varžybos. Ten irgi olimpinis centras, bet didelio skirtumo neturėtų būti.

Kaskart sąlygos ir aplinkybės būna kitos, šįkart Paryžiuje turėtų būti labai karšta, tad reikės įprasti prie šilumos. Mūsų sportininkai mėgsta kondicionierius, tad reikės pasikalbėti, kad grįžus iš lauko, kur bus 35 laipsniai, nepatektų kažkur į 16 laipsnių autobuse ar kitose erdvėse. Plauksime uždarame baseine, tad reikės įspėti, kad kas vėl nesusirgtų vasarą.

Kaskart greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų būna sudėtinga, bet mes telkiamės į pasiruošimą, o ne į sąlygas. Svarbu, kad būtų vandens, bent 2 m gylis ir galime plaukti.

– Šis čempionatas yra svarbiausios metų varžybos visiems plaukikams, tarp jų netrūks žvaigždžių: po vaiko gimimo grįžta Sarah Sjostrom, po traumos – Leonas Marchand‘as, po ilgos pertraukos Europos čempionate vėl varžysis Adamas Peaty, taip pat Julija Jefimova (nepaisant Rusijos vykdomo karo Ukrainoje, plaukime šalies-agresorės atstovams pastaruoju metu leidžiama varžytis neutraliu statusu). Kas jums įdomiausia, kaip plaukimo specialistui?

– Labai įdomu, kaip atrodys Leonas Marchand‘as. Kažkuriame interviu skaičiau, kad jau pirmą dieną, kai vyks 400 m kompleksu varžybos, prancūzas bandys pagerinti sau priklausantį pasaulio rekordą. Tiesa, skaičiau, kad neseniai dėl traumos jis pasitraukė iš kažkurių varžybų.

Vida Press nuotr./Leonas Marchand'as

Adamą Peaty sekiau Sandraugos varžybose, ten britas nebuvo labai įspūdingas, smalsu, kaip atsistatys per kelias savaites.

Dar įdomus Marrit Steenbergen startas – Nyderlandų plaukikė šią vasarą pagerino 100 m laisvuoju stiliumi pasaulio rekordą.

Vida Press nuotr./Marrit Steenbergen

Kita vertus, nesidairysime į žvaigždes. Jų būna aplink, – štai dabar treniravomės kartu su italu Thomu Cecconu, dabar greta stovyklavo australas Kyle’as Chalmersas, kuris turėtų būti tarp žiūrovų Europos čempionate.

Mums patiems svarbiausia įgyti kuo daugiau patirties, kuo daugiau kartų pasiekti pusfinalio varžybas, surinkti reitingo taškų, kurie padeda užsitikrinti finansavimą – jo prireiks rengiantis kitų metų pasaulio čempionatui, kuriame jau kovosime dėl olimpinių kelialapių.

Norime pasirodyti kuo geriau, nepamiršdami, kad tai tarpinė stotelė pakeliui į olimpines žaidynes. Tad Paryžiuje labiausiai telksimės į savo rezultatus.