Elitinėse varžybose, pavyzdžiui, olimpinėse žaidynėse Lietuva yra turėjusi ir po kelis maratonų bėgikus.
Tačiau plaukime yra kitaip. Mūsų šalis niekada neturėdavo elitinių plaukikų, galinčių plaukti greitai ilgiausius nuotolius baseine ir dar ilgesnius atviruose vandenyse.
Džiugas Miškinis norėtų pakeisti šią tendenciją.
„Liūdna, kad Lietuvoje trūksta plaukikų, kurie plauktų tokias distancijas, nėra su kuo treniruotis. Pasaulyje plaukimas „atvirame vandenyne“ (Open Water) yra populiarėjanti sporto šaka, būtų nuostabu, jei Lietuvoje būtų daugiau plaukikų joje“, – sakė 21 metų kaunietis, studijuojantis JAV.
Europos čempionate Paryžiuje jis yra vienas iš 19-os Lietuvos plaukikų, bet vienintelis, kuris plaukia ilgiausius nuotolius – 800 ir 1500 m.
Pavasarį „Indy Spring Cup“ varžybose Kentukio universiteto atstovas 1500 m laisvu stiliumi įveikė per 15 min. 11,86 sek. ir sau priklausiusį Lietuvos rekordą pagerino beveik 10 sekundžių.
Antradienį Europos čempionate Dž.Miškinis plaukė sau mažiau parankią rungtį – 800 m ir užėmė 19 vietą, nuotolį įveikęs per 8 min. 1,12 sek.
Nors nuskuto apie tris sekundes nuo savo geriausio pasirodymo, ir buvo netoli Lietuvos rekordo (7 min., 59,34 sek. – priklauso Danui Rapšiui), jis liko nusiminęs rezultatu, nes po įdėto krūvio stovykloje Ispanijos aukštikalnėse Siera Nevadoje, tikėjosi daugiau.
„O taip. Žinant kaip treniravausi kalnuose ir kaip jaučiausi, tikrai tikėjausi, kad geriau bus, – po finišo sakė Dž.Miškinis. – Gana sunkiai buvo. Po stovyklos kalnuose trūko greičio.
Bandžiau pagreitėti, bet atkarpos buvo vienodos, plaukimas monotoniškas, nepavyko iš jo išsimušti. Gal kiek užmigęs atrodžiau, tikiuosi, kad 1500 m geriau plauksiu po trijų dienų.“
Antrą kartą Europos pirmenybėse dalyvaujantis plaukikas iš Kauno yra tarsi balta varna baseinuose.
Dauguma renkasi sprinto rungtis po 50 ir 100 metrų, kiti rungiasi 200 m, o vienas kitas plaukia 400 m laisvuoju stiliumi arba kompleksiniu plaukimu.
Per šalies plaukimo istoriją Lietuva yra laimėjusi medalių keliais plaukimo būdais ir dar daugiau distancijų, bet elitinėse varžybose niekada nėra pavykę to padaryti varžantis 800 ar 1500 m.
„Tam reikia geros grupės, kad vienas kitą stumtume. Geležis aštrina geležį. Kai nėra didelės grupės, kuri treniruotųsi 1500 m plaukimą, taip jau ir būna, – sakė Dž.Miškinis. – Be to, toks nuotolis reikalauja daug laiko baseine, daug pastangų ir žinių, kaip treniruotis, o Lietuvoje tai dar nėra išvystyta.“
Nepaisant to, jis pats mielai kimba į ilgus plaukimus varžybose ir treniruotėse.
„Žavi tai, kad turi sugebėti plaukti nežmoniškus atstumus, rinkti didelį kilometražą, tuo pačiu puoselėti greitį. Viską reikia suderinti į 1500 m distanciją.
Gal nėra įdomu žiūrėti, gal atrodo, kad monotoniška, bet pats nuotolis, pavyzdžiui, 1500 m įdomus, nes reikia protingai išdėstyti jėgas, išpildyti įvairias detales, kaip ir bet kuriame plaukime, – sakė Dž.Miškinis. – O atviruose vandenyse dar įdomiau – ten nuolat vyksta veiksmas: vis paskui kažką plauki, arba kažką lenki, arba kažkam pataikai į galvą, arba pats gauni. Visą laiką būna veiksmo. Gal tik ne tiek įdomu žiūrėti, kaip pačiam plaukti.“
Ilgos distancijos reikalauja didelio įdirbio.
Sprinteriai plaukikai per savaitę plaukia mažiau nei 30 kilometrų.
Dž.Miškinis per savaitę įprastai nuplaukia 70 kilometrų. Per savaitę rengiant po 9-10 treniruotes, o per vieną jų įveikia po 7-8 kilometrus.
„Tai yra dvigubai daugiau (nei sprinto plaukikai), bet darbo pobūdis skiriasi – jie rengia intensyvesnes pratybas, o mano pratybose daugiau lengvo plaukimo, kuriame aerobinius įgūdžius derini su greičiu“, – pasakojo Dž.Miškinis.
Prieš plaukimo baseine varžybas, kuriose Paryžiuje vyksta rugpjūčio 10-16 d., Prancūzijos sostinėje, Senos upėje dar vyko atviro vandens plaukimo rungtys.
Ten buvo plaukiama ir po 5 km, ir po 10 km. Lietuva tokiose varžybose labai retai turi savo atstovą.
Dž.Miškinis yra bandęs atviro vandens pirmenybėse varžytis prieš dvejus metus Austrijoje.
„Tai buvo pirmas ir kol kas paskutinis blynas. Žiūrėsime, kaip bus ateityje, bet man dabar tai būtų neįmanoma suderinti su amerikietišku tvarkaraščiu. Mokslai universitete, turiu atstovauti savo plaukimo komandai ir negaliu išvažiuoti į plaukimo etapus, kurie vyksta ir rudenį, ir žiemą, ir pavasarį. Šiuo metu tai nesiderinami dalykai“, – sakė Kentukio universitete elektros inžineriją studijuojantis plaukikas.



