Sekite 15min Google
Ketvirtosios rungtynės per vienuolika dienų. Dvi savaitės kartu. Lichtenšteinas, Azerbaidžanas, Andora ir dabar – vėl Azerbaidžanas. Tas pats varžovas, kurį prieš savaitę lietuviai Kaune paleido su tašku (1:1), sekmadienį jau lauks savo aikštėje.
Tik didelės namų sienų paramos greičiausiai nesulauks.
Azerbaidžano futbolo federacijos atstovas šeštadienį prasitarė, kad stadione tikimasi vos maždaug 400 žiūrovų. Tad triukšmingo Baku vakaro gali ir nebūti – bent jau tribūnose.
Užtat triukšmo netrūko iš dangaus.
Kai šeštadienio vakarą Edgaro Jankausko komanda išėjo į paskutinę ir vienintelę treniruotę „Neftči“ stadione, lietus Baku pylė jau ne pirmą valandą. Jis visą dieną merkė aikštę, nesiliovė ir lietuviams pradėjus treniruotę. Panašias sąlygas sinoptikai žada ir sekmadienį.
Šlapia veja, tuštokos tribūnos ir varžovas, kuriam po kelių dienų senumo antausio nebėra kur trauktis.
Azerbaidžanas prieš Lietuvą stos praėjus vos trims dienoms po rezultato, kurio Baku niekas neplanavo – nulinių lygiųjų su Lichtenšteinu.
Lietuvos rinktinės kapitonas Justas Lasickas mano, kad dėl to antrasis komandų susitikimas gali būti net sunkesnis už pirmąjį.
„Manau, kad tai bus dar įdomesnės rungtynės negu tos, kurios buvo Kaune. Jų rungtynės prieš tris dienas su Lichtenšteinu, manau, varžovus papildomai motyvuos, nusiteikimas bus dar didesnis. Bet mes tai žinome, todėl tai negali mūsų nustebinti. Galime tai panaudoti kaip tam tikrą savo pranašumą“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės kapitonas.
Azerbaidžaniečių 0:0 su Lichtenšteinu nustebino rezultatu, tačiau ne E.Jankauską.
Lietuvos rinktinės treneris tokį vakarą pavadino savotiška futbolo anomalija – vienomis iš tų rungtynių, kuriose gali ilgai daužyti duris, bet jos taip ir neatsidaro.
„Jiems nepavyko įmušti. Tokiose rungtynėse taip gali nutikti, nes nėra lengva pralaužti gynybos sieną. Komanda gali turėti didžiulį atsidavimą, ruoštis įmušti, pataikyti į vartus, bet vartininkas sužaidžia, smūgiai blokuojami. Tokios detalės ir nulemia rezultatą“, – svarstė E.Jankauskas.
Tiesa, nulinės lygiosios pakeitė sekmadienio rungtynių foną.
Lietuviai kol kas kontroliuoja situaciją grupėje, o azerbaidžaniečiams dar vienas kluptelėjimas stipriai komplikuotų padėtį. Todėl mūsų rinktinės trenerių štabas laukia ne prislėgto, o priešingai – užgauto varžovo.
„Neigiamas ankstesnių rungtynių rezultatas motyvuoja Azerbaidžaną. Bet kartu tai motyvuoja ir mus, nes žinome, kad jie bus ypač stipriai motyvuoti“, – sakė E.Jankauskas.
Lietuviai varžovą jau pažįsta ne tik iš vaizdo įrašų. Prieš savaitę Dariaus ir Girėno stadione komandos išsiskyrė 1:1 – Armandas Kučys jau 9-ąją minutę realizavo 11 metrų baudinį, tačiau po penkių minučių rezultatą išlygino Mahiras Emreli.
Po to susitikimo E.Jankauskas rezultatą vadino dėsningu ir kalbėjo apie dvi labai panašaus lygio komandas.
Savaitė trenerio nuomonės nepakeitė.
„Tos rungtynės buvo lygios. Nė viena komanda nebuvo geresnė. Jie irgi atkarpom turėjo iniciatyvos, įmušė įvartį, galbūt kažkiek ir su fortūnos pagalba, mes sukūrėme galbūt viena kita proga daugiau. Tai buvo lygiaverčių varžovų dvikova“, – dėstė treneris.
Tačiau analizuodamas pirmąją akistatą E.Jankauskas pamatė ir dalyką, kuris sekmadienį gali būti svarbesnis už taktines rodykles lentoje.
Kai Lietuvos rinktinės variklis veikė maksimaliomis apsukomis, jis Azerbaidžanui kėlė problemų. Vos apsukos nukrisdavo – keisdavosi ir vaizdas aikštėje.
„Kai mes šiek tiek atleidžiame ar prarandame kažkiek energijos, iš karto tai jaučiasi komandos žaidime. Išvada būtų tokia: nuo mūsų atsidavimo, nuo mūsų energijos priklausys ir rytojaus rungtynių scenarijus“, – įsitikinęs treneris.
Ketverios rungtynės per vieną rinktinių langą – neįprastas režimas ir patiems futbolininkams.
Lietuva jį pradėjo pergale 2:0 Lichtenšteine, Kaune sužaidė 1:1 su Azerbaidžanu, o trečiadienį kontroliniame mače 3:0 įveikė Andorą. Pastarajame E.Jankauskas gerokai pakeitė sudėtį ir suteikė minučių tiems, kurie iki tol žaidė mažiau.
J.Lasickas neslėpė – dvi savaitės vienoje rinktinės stovykloje jau jaučiasi.
„Keistoka rinktinės stovykla. Daug ilgesnė negu įprastai. Dažniausiai jau penktadienį grįžti į savo ritmą, savo klubus, o čia – dar viena savaitė. Buvo laiko viskam: ir pailsėti, ir individualioms treniruotėms, paskui turėjome ir sunkesnių treniruočių. Gal rinktinių futbole tai šiek tiek neįprasta, šis langas ilgesnis, sunkesnis, bet sąlygos buvo tobulos. Norisi šitą ilgesnį ciklą užbaigti aukšta nata“, – sakė kapitonas.
E.Jankauskas įsitikinęs, kad sprendimas trečiadienį prieš Andorą pataupyti dalį pagrindinių futbolininkų pasiteisino.
„Kalbėjome apie tai, kad bus nuovargio, daug minučių buvo sukaupę mūsų pagrindiniai žaidėjai. Manau, kad mūsų strategija pakeisti žaidėjus pasiteisino. Ir tie, kurie pradėjo rungtynes, ir tie, kurie kilo nuo suolo, parodė savo lygį. Smagu, kad treneriams daugiau žaidėjų įrodė galintys žaisti tokiu lygiu“, – džiaugėsi treneris.
O skaičiuoti, kiek taškų sekmadienį būtų gana, jis nenori.
Nenori ir J.Lasickas.
Matematiškai lygiosios išvykoje su tiesioginiu konkurentu nebūtų katastrofa. Tačiau Lietuvos kapitonas, išgirdęs klausimą, ar taškas Baku tenkintų, šyptelėjo.
„Labai man nepatinka visi šitie skaičiavimai prieš rungtynes – ar lygiosios tenkina... Išeini žaisti, laimėti. Negalvoji apie tai. Kaune pamatėme, kad komandos tikrai panašaus lygio. Jie turi kokybiškų žaidėjų, taip pat ir mes, todėl nereikia bijoti eiti žaisti.
Jeigu pradėsime žaisti dėl lygiųjų, bus tikrai blogai. To tikrai nebus – nežaisime dėl taško, eisime žaisti dėl pergalės. O paskui, vėlgi, suprantu, kad lygiosios irgi nėra blogas rezultatas, bet čia kol kas tik skaičiavimai“, – dėstė J.Lasickas.
Trenerio pozicija iš esmės tokia pati.
„Žinome, koks rezultatas tenkintų juos ir mus, bet tai neturėtų mūsų sąmonėje įtvirtinti minties, kad mums užteks lygiųjų. Iš patirties žinau, kad tai nėra geras būdas pasitikti rungtynes. Mes kovosime dėl pergalės“, – nukirto E.Jankauskas.
J.Lasickas Lietuvos rinktinės rūbinę pažįsta pakankamai ilgai, kad prisimintų ir gerokai niūresnius jos laikus.
Todėl dvi pergalės ir trejos nepralaimėtos rungtynės iš eilės yra malonus pokytis, tačiau kapitonas nenori iš kelių gerų vakarų lipdyti istorijos apie staiga pasikeitusią rinktinę.
„Pralaimėjimai mus kažkiek demotyvuodavo. Atrodydavo, kad daug dalykų darome gerai, bet vis kažko trūksta. O dabar pasiekėme pergales, tačiau į visa tai žiūrime kaip į procesą“, – aiškino jis.
To proceso įrodymų vilnietis pirmiausia ieško ne turnyro lentelėje, o komandos draugų karjerose.
Vis daugiau lietuvių išvažiuoja į stipresnius čempionatus, vis daugiau jų paragauja europinių turnyrų. Konferencijų lyga Lietuvos rinktinės rūbinėje jau nebėra egzotika, atsiranda ir Europos lygos patirties.
„Per tokius dalykus galima vertinti rinktinės tobulėjimą. O rinktinės žaidimas irgi ateina su laiku. Rinktinė tobulėja, gerėja, todėl norisi, kad visa tai atsispindėtų ir žaidime“, – sakė J.Lasickas.
Sekmadienį tam bus dar viena proga.
Oficialiai Azerbaidžano ir Lietuvos rungtynės Baku prasidės 16 val. Lietuvos laiku. Lietuviams tai bus paskutinis šio neįprastai ilgo rinktinių lango vakaras – ketvirtasis mačas per vienuolika dienų. Ir kartu galimybė iš Baku parsivežti gerokai vertingesnį krovinį nei tas, kuriuo šis miestas garsėja jau daugiau nei šimtmetį.
Šeštadienį po kojomis dar žliugsėjo lietaus permerkta veja. Sekmadienį joje reikės ieškoti ne naftos, o trijų taškų.
Kol E.Jankausko komanda čia mėgins susitvarkyti su Azerbaidžano rinktine, už keliolikos kilometrų savo futbolo istoriją jau kuria kitas lietuvis.
Valdas Dambrauskas su Baku „Sabah“ praėjusį sezoną laimėjo Azerbaidžano čempionatą ir taurę, o šią vasarą nuvedė klubą ten, kur šis dar niekada nebuvo – į Čempionų lygos pagrindinį etapą.
Apie tautietį Baku paklaustas E.Jankauskas komplimentų netaupė.
„Turėtume būti jam labai dėkingi, nes jis pakėlė vietos futbolą į kitą lygį. Jis tikriausiai buvo viena svarbiausių priežasčių, padėjusių klubui patekti į Čempionų lygą, o tai yra istorinis įvykis Azerbaidžano futbolui ir „Sabah““, – kalbėjo Lietuvos rinktinės treneris.
E.Jankauskas išskyrė ne tik V.Dambrausko futbolo žinias.
„Jis bando į šią šalį atnešti ir naują futbolo kultūrą“, – pridūrė treneris.
Dar prieš pirmąją Lietuvos ir Azerbaidžano akistatą E.Jankauskas buvo užsiminęs, kad nuvykęs į Baku norėtų su V.Dambrausku susitikti ir pasidalyti įžvalgomis. Šeštadienį planas jau buvo gerokai konkretesnis.
„Kalbėjomės apie tai. Tikriausiai šį vakarą trumpam susitiksime, pasisveikinsime“, – šyptelėjo E.Jankauskas.
