Taip, nesunku įvertinti IOC sprendimą, kaip pergalę sąžiningų atletų, kurie ilgai laukė tokios dienos – antradienį IOC pagaliau skyrė sankcijas Rusijai už veiksmus, kurie yra toje pačioje linijoje su kriminaliniais nusikaltimais.
Galima tai vertinti ir kaip apgynimą Grigorijaus Rodčenkovo, buvusio Rusijos laboratorijos direktoriaus, kuris prisidėjo prie sukčiavimo, paskui pavargo nuo to ir tapo liudininku, dabar gyvenančiu JAV.
Ir tai galima vertinti kaip ilgai lauktą atpildą rusams, kurie kišo savo nosis ir pirštus, pažeisdami antidopingo taisykles ir sąžiningą sportą, kad taptų dar galingesni.
Tačiau sportininkai, kurie buvo apgauti Sočio olimpinėse žaidynėse, jau nebeatsuks laiko atgal ir nepatirs šlovės akimirkų, net jei IOC pakeis medalius į aukštesnės prabos ir įteiks apdovanojimus per Pjongčango žaidynių atidarymo iškilmes vasarį.
G.Rodčenkovo gyvenimas nebebus toks pats, kaip anksčiau.
„Jam bus taip sunku, kad net įsivaizduoti nepaprasta, – sakė ruso, kuriam tėvynėje kaltę vertė aukščiausi Rusijos valstybės vadovai, advokatas Jimas Waldenas. – Vargu ar jis galės išvysti savo artimuosius, vargu ar kada nors galės palikti JAV, jam reikės dairytis per petį kiekvieną mielą dieną.“
Nors iš vienos pusės atrodo, kad yra teisinga diskvalifikuoti Rusiją iš olimpinių žaidynių – ar bent jau Rusijos vėliavą, himną ir aprangą, kad ir ne visus atletus – tai rizikinga padėtis IOC.
Trečiadienį Kremlius susilaikė nuo komentarų, bet Rusija iš tiesų gali nuspręsti boikotuoti žaidynes ir pasitraukti.
Įsivaizduokite NBA be „Los Angeles Lakers“ ar pasaulio futbolo čempionatą be Brazilijos ir suprasite, kaip atrodys olimpinės žaidynės be antros pagal dydį sporto šalies.
Jei viskas klostysis pagal IOC planą, kažkiek rusų varžysis Pietų Korėjoje. Jie startuos individualiai ir bus vadinami „olimpiniai atletai iš Rusijos“.
Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Aleksandras Žukovas pareiškė, jog šalies vardo likimas yra labai svarbu. Kaip ir faktas, jog IOC paliko galimybę suplazdėti Rusijos vėliavai per žaidynių uždarymo ceremoniją – tai ženklas, kad IOC nenori visiškai atstumti šalies, kuri išleido 51 mlrd. dolerių, kad surengtų Sočio žaidynes, per kurias apgaudinėjo visus svečius.
Tie 51 mlrd. nebuvo skirti vien geram šou. Tai buvo Rusijos bandymas panaudoti sportą, kaip įrodymą, kad šalis vis dar yra svarbi žaidėja pasaulio elite, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo SSRS griūties.
Išleidus tiek pinigų, reikėjo ir aukštos vietos medalių lentelėje. Finišavusi tik 11-oje pozicijoje per 2010 metų žiemos olimpines žaidynes Vankuveryje, Rusija norėjo kažkaip pasikeisti.
„Jie vertino olimpines žaidynes kaip visureigį, parodantį Rusijos vertę, – sakė buvęs vienas JAV olimpinio komiteto vadovų Steve'as Roushas. – Vankuveryje jie pasirodė baisiai. Ir jie nusprendė: 2014 metais viskas turi būti kitaip.“
Viskas ir buvo kitaip. Kaip patvirtino IOC tyrimas, G.Rodčenkovas padėjo sukurti sukčiavimo programą, padiktuotą Rusijos sporto ministerijos.
Dabar IOC turėjo pasistengti su visais tyrėjais, liudininkais ir sportininkais, kad atskleistų Rusijos valdininkų sugalvotą planą.
Jei tai maža Rusijos pergalė – ji galės siųsti savo atletus po olimpine vėliava – tai ji atrodys dar mažesnė, nes niekas nematys Rusijos vėliavos, negirdės himno, nematys aprangų, o ir vardo „Rusija“ nebus oficialioje medalių rikiuotėje.
Jei tai maža IOC pergalė (pagaliau po tiek laiko priimtas teisingas sprendimas), ji atrodo mažesnė, nes daug laiko prarasta, daug atletų nukentėjo.
„Atstatytas teisingumas dėl siaubingo sporto akto yra galimybė švariems atletams varžytis sąžiningai. Iš dalies tai atpildas tiems, kurie buvo nuskriausti dėl Rusijos veiksmų“, – sakė JAV bobslėjaus olimpinis čempionas Steve'as Mesleras apie antradienį paskelbtą IOC verdiktą.
Vargu ar bus iššautas šampanas. Tačiau tai tikriausiai geriausia, ką galima buvo sugalvoti šioje olimpinėje situacijoje.
