Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Nikita Čigakas ir Maksimas Fominas užėmė 15-ąją vietą komandinėje rungtyje ir liko per vieną poziciją nuo šalies rekordo, kurį lietuviai prieš ketverius metus užfiksavo Pekine.
Būtent pagerinti 2022 m. užimtą 14-ąją vietą buvo lietuvių tikslas „numeris vienas“, bet padaryti tai sutrukdė ne tik varžovai, bet ir dviejų rinktinės narių savijautos.
„Pagrindinis tikslas buvo pamušti mūsų rekordą. Reikėjo stengtis tai padaryti. Bet kai pusė mūsų komandos sirguliuoja – aš ir Nikita, – tai sakyčiau dar visai neblogai, – po finišo sakė paskutinis iš keturių lietuvių estafetės rungtyje dalyvavęs M.Fominas. – Jis išlaikė mums kovingą vietą, nes tuo metu tikslas buvo „Top 16“, o man irgi pavyko išsilaikyti.“
Olimpinių žaidynių debiutantas teigė trasoje negalėjęs kvėpuoti pro nosį.
„Negaliu sakyti, kad man visiška „koma“, kad žiauriai sunku. Bet tikrai nėra gera savijauta. Gerklė skaudėjo, tik šiandien praėjo, o sloga labai stipri. Per nosį kvėpuoti beveik negaliu. Kalnuose ir taip sunku kvėpuoti, o su sloga... Dvigubai sunkiau“, – pasakojo M.Fominas.
„Labai sunki diena. Šiek tiek apsirgome su Maksimu prieš varžybas. Prieš dvi dienas pabudome su Maksimu ir pajutome, kad skauda galvas, sloga, – pasakojo M.Fomino komandos draugas N.Čigakas. – Tokia savijauta tarsi būtų temperatūra, nors, laimei, jos nebuvo. Su gydytojo pagalba pavyko susitelkti. Vis dėlto savijauta buvo prasta, visos aplinkybės tarsi prieš mus. Gerai, kad slidės labai gerai „važiavo“, ačiū mūsų personalo grupei ir tiems, kurie dėl mūsų stengėsi bei palaikė.
Vieta nėra pati geriausia, juo labiau, kad gerai šaudėme. Tačiau du žmonės kiek sirgo. Vis dėlto mes stengėmės parodyti kuo geresnį rezultatą, o šios varžybos suteiks mums didžiulę patirtį rengiantis kitoms olimpinėms žaidynėms. Kitą kartą bus geriau.“
Jauniausias biatlono rinktinės narys, 25 metų N.Čigakas teigė, kad Anterselvoje patyrė naudingų pamokų.
„Svarbiausia, kad išsivešime patirties, juo labiau, kad esu jaunas, man viskas priešakyje, – sakė iš Visagino kilęs sportininkas. – Dabar išvada tokia, kad reikia kažką keisti pasirengimo plane, kažką keisti šliuožime, šaudant stovint, pabandyti naują šautuvą, reikia atnaujinti metodiką. Pastaraisiais metais progresas buvo, bet jis minimalus. Kitos komandos progresuoja greičiau, tad reikia ir mums tobulėti. Ačiū federacijos prezidentui, mūsų slidžių tepėjams, jie viską gerai daro, rūpinasi inventoriumi, bet, manau, kad dar bus pokyčių, viskas bus gerai.“
N.Čigakas priminė, kad dar lauks trys pasaulio taurės etapai, bet prieš tai laukia šiek tiek poilsio.
„Susitiksime su tėvais, merginomis, o tada baigsime sezoną, – sakė jis. – Jau norisi namo, nebuvome namuose keturis mėnesius. Norisi bent kiek, bent dvi dienas pabūti namie, pajusti artimųjų žmogišką jaukumą.“
Pirmas iš lietuvių startavęs V.Strolia prisiminė šaudykloje kilusią šiokią tokią sumaištį, bet triskart į taikinius nepataikęs lietuvis pasidžiaugė bent tuo, jog išvengė papildomų metrų trasoje.
„Pirmoje šaudykloje buvo toks bardakas. Džiaugiuosi, kad pavyko be baudos ratų, nes jie būtų kainavę daug, – atsiduso į LTOK klausimą atsakydamas Lietuvos biatlono rinktinės lyderis. – Dabar visi liko pakankamai arti, o antrame rate jau visi taip nelėkė, tai pavyko „pritraukti“ tą grupelę, kad būtume „kontakte“. Pasibaigė plius minus normaliai. Negaliu sakyti, kad buvo kažkas super, bet atsilikimas nebuvo didelis, tai gavosi visai neblogai.“
V.Strolia apibūdino ir gana sudėtingas oro sąlygas, bet jų kaip pasiteisinimo nenaudojo.
„Oras – visiems vienodas. Aišku, slydimas šiandien buvo sunkus, nebuvo lengvos sąlygos. Bet visiems jos vienodos. Tokiu atveju reikia šiek tiek žaisti taktiškai, „važiuoti“ ten, kur slydimas geresnis, „važiuoti“ už nugaros. Reikia daugiau galvoti“, – sakė biatlonininkas.
Baigęs savo pasirodymą, jis aktyviai ragino K.Dombrovskį.
„Komandai visą laiką duodi konkrečią užduotį, tai gal užsimotyvuoja, duodi tikslą prieš paskutinį ratą, kuris sunkiausias. Bet kai „važiuoji“, esi savose mintyse. Susikoncentruoji tik į tai, ką treneris sako, žinai tose vietose, kad reikia klausytis“, – apie bendravimą su trasoje buvusiu kolega pasisakė Lietuvos rinktinės lyderis.
„Jeigu ne paskutinis ratas, kuriame tikrai pritrūko jėgų, tai būčiau labai patenkintas, – apie savo pasirodymą sakė pats K.Dombrovskis. – Džiaugiuosi, beveik pilnai susitvarkiau su šaudymu, nors pripažinsiu, kad įtampos buvo nemažai. Antras etapas, tiek prieš mane, tiek už manęs buvo stiprūs varžovai, bet pavyko gana gerai atidirbti šaudykloje.
Sąlygos buvo sudėtingos. Kaip matome, iškrito daug šviežio sniego, slydimas buvo labai lėtas. Kaip yra, taip yra. Džiaugiuosi, kad šiandien padariau maksimumą. Tikrai atidaviau visas jėgas. Jeigu ne paskutinis ratas, būčiau labai patenkintas.“
Tikėtina, kad tai buvo paskutinis Lietuvos biatlonininkų startas Milano-Kortinos žaidynėse. V.Strolia dar turi menką viltį pakliūti į bendro starto lenktynes, kurios numatytos penktadienį, bet pats sportininkas šių vilčių jau nebepuoselėja.
„Nieko nebeskaičiuosim, faktas, kad šis dalykas jau prarastas. Nors ir rezerve esu, bet kad olimpinėse žaidynėse keturi žmonės nestartuotų, nežinau, kas turėtų atsitikti. Čia ir sergantys žmonės startuoja. Net nebeplanuoju, yra kaip yra“, – sakė V.Strolia.
Kaip jis apibendrintų olimpines žaidynes, kurios jam buvo jau ketvirtos?
„Visą laiką bus galima kažką geriau padaryti. Niekada visko tobulai nepadarai, jei nesi pirmas. Yra ir keli geri dalykai, bet daugiau prastesnių. Bet ką padarysi. Reikia gyventi toliau. Bus dienų, kai paliūdėsi, pafantazuosi, bet tada gyvensi gyvenimą toliau, eisi savo vaga“, – sakė sportininkas.
Galvojau, kaip čia penktą kartą išvažiuoti. Gal su bobslėjumi galėčiau, bet aš ne koks sprinteris.
Anksčiau jis dalyvaudavo slidinėjimo rungtyse, o dabar prasitarė olimpiniame kaimelyje su komandos draugais ir treneriu užsiimantis interaktyviomis veiklos, pavyzdžiui, šuoliais nuo tramplino. Ar į kitas žaidynes V.Strolia galėtų važiuoti jau kitoje sporto šakoje – juokais buvo paklausta biatlonininko.
„Galvojau, kaip čia penktą kartą išvažiuoti. Gal su bobslėjumi galėčiau, bet aš ne koks sprinteris (juokiasi). Bet šito į antraštę nedėkite“, – kvatojo biatlonininkas.
Jam dabar – 33-eji. Ar dar į bent vienas žaidynes V.Strolia ketina išvykti?
„Gal ir bent tris? Bet ne, šioje vietoje neatvirausiu, pasiliksiu tas mintis sau“, – paslaptingas išliko sportininkas.
Savo ruožtu M.Fominas pasirodymą Italijoje apibendrino šitaip:
„Individualioje rungtyje tikrai buvo kuo pasidžiaugti, nors vieta ir nebuvo super gera. Jei būčiau sušaudęs, kaip kiti komandos nariai, tai irgi būčiau „Top 30“. Sprintai, paėmus visą statistiką, man irgi neina. Estafetė vidutiniškai, bet norėčiau užbaigti gera nata. Man 25-eri metai – nesu jaunuolis, man nėra vau vien tai, jog atvažiavau. Stengiausi elgtis užtikrintai, kad nebūtų klausimų, kodėl aš čia.“
