Lietuva neturės tiek daug atletų, kaip Latvija ar Estija žiemos olimpinėse žaidynėse.
Ir kandidatų laimėti medalius per žaidynes vasario 6-22 dienomis Italijoje neturėsime, kiek kaimynai.
Suprasti akimirksniu
- Estija į žaidynes planuoja deleguoti 32-34 sportininkus
- Latvijos olimpiečių skaičius nėra aiškus, bet jis turėtų būti dar didesnis su Latvijos ledo ritulio rinktine priešakyje.
Tačiau Lietuva pirmą kartą rengiasi deleguoti 17 sportininkų, o gal ir 18, jei olimpinį bilietą iškovotų akrobatinio slidinėjimo atstovas.
„17 sportininkų – geras rezultatas“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, kvietusi į renginį likus 100 dienų iki žiemos olimpinių žaidynių Italijoje.
Vasario 6-22 d. Milano-Kortinos žaidynėse laukiama 2900 sportininkų, kurių geriausi pasidabins 195 medaliais.
Žaidynių rengėjai skelbia, kad jau parduota 800 tūkst. bilietų, o tai leidžia tikėtis matyti pilnas tribūnas per įvairių sporto šakų varžybas.
Iš viso žaidynės Italijai turėtų kainuoti apie 5,2 mlrd. eurų. Tai gerokai mažiau nei išleido Rusija, Pietų Korėja ir Kinija, rengusios atitinkamai 2014 metų Sočio, 2018 m. Pjongčango ir 2022 m. Pekino žiemos olimpines žaidynes.
Prieš penkerius metus kovoje dėl teisės surengti žaidynes nurungę švedus, italai remiasi jau pastatyta infrastruktūra, naudodami 11 jau veikusių varžybų bazių iš 13 reikiamų.
Tačiau tai sukels ir rūpesčių atvykusiems žiūrovams, nes sporto šakos bus rengiamos keliuose skirtingose Italijos miestuose.
Milanas priims ledo rungtis, Bormijas ir Kortina – kalnų slidinėjimą, Anterselva – biatloną, o Livinjas – snieglenčių sportą ir akrobatinį slidinėjimą.
Ir Lietuvos rinktinė išsibarstys po kelias vietas, nes bus sudaryta iš kelių sporto šakų atletų: trijų dailiojo čiuožimo atstovų, aštuonių biatlonininkų ir veikiausiai šešių slidininkų (dviejų kalnų ir keturių lygumų).
„Bus nepaprastos žaidynės, pirmos tokios, kai daug dėmesio skirta tvarumui, o tai reiškia ir tai, kad reikės važiuoti per visą Italiją“, – sakė D.Gudzinevičiūtė, atsakiusi į dar kelis žurnalistų klausimus ketvirtadienį.
– Kiek sunku ruoštis, kai nėra sąlygų ruoštis Lietuvoje?
– Iš tiesų nėra paprasta. Aš pati treniruodavausi užsienyje, nes lietuviškos sąlygos nėra paprastos. Patys matome, kad nei kalnų, nei sniego neturime. Taip, tai yra sudėtinga, tai nėra pigu.
Žinoma, mes niekada nepasieksime Norvegijos, kur vaikai nuo mažų dienų pratinasi prie slidžių. Mūsų geriausi kalnų slidininkai treniruojasi užsienyje, taip jau susiklostė. Vieni stipresni vienose šakose, kiti – kitose. Mes esame vasarinė šalis. Tad tai, kad turime 17 sportininkų žiemos žaidynėse – puiku.
– Kokie logistiniai iššūkiai laukia Italijoje?
– Visiems reikės planuotis kitaip savo dienas žaidynėse. Nebus taip, kaip anksčiau, kai galėdavai ryte nuvažiuoti į irklavimo varžybas, o vakare – į plaukimą. Jei reikės nuvykti į Bormiją ir Livinją, tam reikės daugiau laiko. Bet sportininkai gyvens skirtinguose olimpiniuose kaimeliuose, tad jiems važinėjimo problemos nebus. O kiti kažkaip susitvarkys.
– 20 metų Europoje nebuvo žiemos olimpinių žaidynių – ar jaučiasi italų entuziazmas?
– Labai jaučiasi. Žaidynių atidarymas Milano „San Siro“ stadione, Veronoje – uždarymas: pasiruošimo gera nuotaika jaučiasi. Nors iššūkių nemažai, italai susidoros.
O paskui juk vėl grįšime (į 2030 m. žaidynes Europoje), į Prancūzijos Alpes. Mums visada patogiau žaidynės Europoje.
– Lietuvos delegacija rekordinė, bet skaičiumi atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių. Ko trūksta Lietuvos žiemos sportui, kad padėtis pasikeistų?
– Trūksta to paties kaip kitose sporto šakose. Katastrofiškai trūksta infrastruktūros. Neturime normalaus medicininio aptarnavimo. Taip, mes neturime sąlygų ir žiemai – neturime kalnų, neturime sniego, neturime ir tradicijų.
Iš kur pas mus atsiras bobslėjus, kaip Latvijoje? Žiūrėkime į viską realiai.
– Išaugusių sportininkų skaičius yra kryptingo darbo rezultatas ar atsitiktinumas?
– Ir tai, ir tai. Ir investicijos, ir nuoseklumas. Per žiemos olimpines žaidynes bandoma padaryti, kad tos šalys, kurių sportininkai yra žemesnio lygio, yra skatinamos. Tačiau vis tiek žiemos sportą praktikuojančių šalių yra ženkliai mažiau nei vasaros. Normalu, kad ir Tarptautinis olimpinis komitetas, na ir mes patys skiriame daug dėmesio, kad žiemos sporto šakos sulauktų tiek pat dėmesio kiek ir vasaros.
Įsivaizduokite, jei dabar būtų likę 100 dienų iki vasaros olimpinių žaidynių, tai čia būtų dukart ar tris kartus daugiau sportininkų.
– Kaip manote, kuris Lietuvos sportininkų pretenduos į aukščiausias vietas žaidynėse?
– Turėtumėt žinoti, kad prognozių nedalinu, klauskite federacijų. Mes džiaugiamės kiekvienu, įveikusiu atranką, ir tikimės, kad jie pasirodys taip kaip gali, o gal ir truputį geriau.
