Norvegija vėl karaliavo žiemos olimpinėse žaidynėse.
Per 16 dienų trukusias Milano-Kortinos žaidynes norvegai iškovojo daugiausiai medalių – 41. Tarp jų ir daugiausiai aukso apdovanojimų – 18.
Tai nebuvo atsitiktinė sėkmė – Norvegijos olimpiečiai pirmavo medalių lentelėje ir 2018 metais Pjongčange, ir 2022 metais Pekine.
5,5 mln. gyventojų šalis aplenkė didžiulių šalių rinktines, tarp jų ir antrojoje vietoje rikiuotėje likusias JAV, kurių vienoje valstijoje, pavyzdžiui, Pietų Karolinoje, gyvena tiek pat žmonių, kaip visoje Norvegijoje.
Kinija (1,4 mlrd. gyventojų), JAV (342 mln.), Vokietija (84 mln.), Italija (59 mln.), Kanada (40 mln.) su pavydu gali žvelgti į Skandinavijos šalį, vėl dominavusią žiemos žaidynėse.
Žinoma, Šiaurės šalis turi pranašumų vystant žiemos sportus, bet Norvegija pajėgi ir kitose sporto šakose – ji turi olimpinių čempionų ir paplūdimio tinklinyje, ir lengvojoje atletikoje.
Jos triatlono komanda laikoma stipriausia pasaulyje, Viktoras Hovlandas yra vienas geriausių golfo žaidėjų planetoje, Casperas Ruudas neseniai buvo antras pasaulio teniso reitinge, o Erlingas Haalandas yra vienas ryškiausių pasaulio futbolo žvaigždžių, kaip ir Ada Hegerberg, laikoma viena geriausių pasaulio futbolininkių.
Pokalbiu su Norvegijos sporto sistemos direktoriumi Tore Ovrebo CNN aiškinosi norvegų sėkmės paslaptis ir rado vieną bendrą rodiklį: smagumas ir džiaugsmas sporte prasideda vaikų amžiuje.
